Lietuva neatsilieka nuo kitų pasaulio valstybių ir aktyviai dalyvauja kriptovaliutų veikloje. Vis dėlto lietuviškiems startuoliams paleisti pirminius žetonus būdavo gana keblu, o sistemingos informacijos rasti sudėtinga. Nuo šiol Laukinius Vakarus primenanti sistema kiek stabilizuota – mūsų šalyje parengtos ICO gairės.

Vieni pirmųjų ES

Lietuva, viena iš pirmųjų ES šalių, parengė išsamias gaires skaidresnei pirminio viešo žetonų siūlymo (ICO) projektų veiklai užtikrinti. Tai padės pritraukti užsienio investicijų ir kurti palankią bei saugesnę aplinką finansinių technologijų ir „blockchain“ verslui Lietuvoje.

„ICO rinka praktiškai nereguliuojama, o joje slypintis potencialas yra didžiulis. Rizikų yra daug, todėl privalome jas suvaldyti. Turime siekti, kad tiems ICO projektų vykdytojams, kurie nori vykdyti veiklą skaidrioje ir tvarkingoje teisinėje aplinkoje, Lietuva taptų pagrindine būstine“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka (nuotr. dešinėje).

Išsami instrukcija

Finansų ministerijos ekspertai, rengdami ICO gaires, bendradarbiavo su kitomis finansų institucijomis: Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Investuotojams bei verslininkams ICO gairėse išsamiai aprašytos inovatyvaus verslo bei plėtros galimybės Lietuvoje – nuo ICO projektų reguliavimo iki įmonių apmokestinimo bei apskaitos. Jomis siekiama, kad kuo daugiau įmonių vykdytų veiklą mūsų šalyje.

Nuo 2017 m. visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir „blockchain“ projektai pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų. Pagal tokiu būdu pritrauktą kapitalą jie užima iki 10 proc. viso pasaulio rinkos. Iki šiol apie du trečdalius pačių lietuvių sukurtų „blockchain“ projektų dėl nepakankamai aiškios ir nepalankios teisinės bei mokestinės aplinkos registruojasi užsienio šalyse.