INOVATYVIOS ĮMONĖS LENGVIAU PRITRAUKIA TALENTUS (#)

BZN Start prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 15 s.
Andrius Bolšaitis. Asmeninio albumo nuotr.
Vienintelis dalykas, kuris yra būtinas įmonei pradėti kurti ir diegti inovacijas, – tai įmonės vadovų ir akcininkų noras. Taip tvirtina SEB Inovacijų centro vadovas Andrius Bolšaitis, pabrėždamas, kad inovatyvi organizacinė kultūra daro teigiamą įtaką įmonės visų lygių darbuotojų motyvacijai, įsitraukimui, nes jų darbo diena yra dinamiška ir kūrybiška. Dėl to įmonėms tampa lengviau pritraukti jaunus talentus, o inovacijas mėgstantys klientai dažnai sutinka už inovatyvias paslaugas ir prekes mokėti daugiau.

Priešingai nei manoma, mažam ir vidutiniam verslui kurti inovacijas yra ne privilegija, o būtinybė norint augti ir išlikti.

Inovacijos – pritaikoma naujovė

„Kol kas aktyvaus inovacijų kūrimo ir diegimo Lietuvos įmonėse dar nematyti, inovacijų, ypač didelių, norėtųsi daugiau. Daug šalies verslininkų inovacijas supranta kaip veiklos optimizavimą, išlaidų mažinimą, tačiau tai nėra vien tik tai. Pavyzdžiui, turimą produktą galima pradėti gaminti ekologišką – tai nebus pigiau, bet naudingiau gamtai ir vartotojams. Beje, tokios mąstysenos, susijusios su aplinka, taip pat dar trūksta“, – teigia A. Bolšaitis.

Pasak jo, inovacijos kelią į Lietuvą prasiskynė šaliai prisijungus prie Europos Sąjungos ir euro zonos, kai mūsų šalis tapo atviresnė pasauliui. Tuomet Lietuvą ėmė pasiekti vis daugiau įvairių sričių skaitmeninių technologijų, ypač socialinių tinklų, bankininkystės, finansų, o tai paskatino lietuvius ne tik naudotis kitų sukurtomis inovacijomis, bet ir patiems jas kurti.

Svarbiausia – vadovybės požiūris

Mažoms ir vidutinėms įmonėms inovacijas kurti nėra sudėtinga ir tam jos turi gana palankias sąlygas – susiformavusią organizacinę kultūrą, klientų bazę, tvarų pajamų srautą ir gerai išmano atitinkamą verslo šaką. Tik šios įmonės, kitaip nei startuoliai, dažnai bijo suklysti, eksperimentuoti, skirti laiko ir kitų resursų inovacijoms kurti. Tačiau, pasak banko atstovo, startuolišką mąstyseną įmonėms nesunku perimti – norint kurti inovacijas, pirmiausia reikia vadovybės noro, o darbuotojai dažniausiai įsitraukia noriai, tad inovacijų kūrimas tik sustiprina jų motyvaciją dirbti įmonėje.

Įmonės gali inovuoti daugelyje sričių: keisti kainodarą, verslo modelį, pavyzdžiui, išnaudoti dalijimosi ekonomikos galimybes, tobulinti logistiką panaudodamos išmaniąsias technologijas, tiksliau nuspėti klientų poreikius ir geriau paskirstyti prekes bei greičiau jas pristatyti, padidinti veiklos efektyvumą, paslaugų kokybę ir t. t.

Inovacijas įmonės gali kurti ir vidiniais resursais – įtraukdamos darbuotojus, ir pasitelkdamos išorinę pagalbą – konsultantus, mentorius, startuolius ir kitas įmones ar mokymų programas, pavyzdžiui, specialiai tam buvo sukurta spartaus verslo augimo programa mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nuo vieno renginio iki padalinio

Įmonės viduje gali rengti inovacijų dienas – vienos dienos renginius (angl. „workshop“), dažniausiai organizuojamus pasitelkus išorinius konsultantus, kurie skatina dalyvius kurti idėjas tolesnei įmonės verslo plėtrai. „Tai dažniausiai tampa pirmuoju inovacijų proceso diegimo versle etapu, nereikalaujančiu daug pastangų. Taip pat padedant konsultantams galima įgyvendinti specialias inovacijų kūrimo programas, pavyzdžiui, „Google Ventures“ sukurtą penkių dienų programą „Design Sprint“, kuri padeda atsakyti į kritinius klausimus apie naują verslo idėją. Įmonės gali įgyvendinti vidinį akceleratorių – periodinę ilgalaikę programą, kai darbuotojų grupės iš įvairių padalinių sprendžia pačių ar kolegų iškeltus iššūkius ir dirba pagal startuolių pamėgtą „Agile“ metodiką – kuria prototipus, eksperimentuoja, atlieka mikrotyrimus su klientais. Na, o kai kurios įmonės netgi steigia nuolat veikiantį inovacijų padalinį, kuriame dirba vienas ar keli inovacijų procesus išmanantys darbuotojai. Šie padaliniai organizuoja inovacijų renginius įmonėse, diegia naujus darbo būdus, dizaino mąstysenos koncepcijas ir kitas iniciatyvas“, – pasakoja SEB Inovacijų centro vadovas.

Idėjas ir jų diegimą galima pirkti

Norint pritraukti idėjų ir sulaukti pagalbos iš šalies galima skelbti viešuosius konkursus startuoliams ir nupirkti geriausią idėją, taip pat organizuoti vienos ar kelių dienų trukmės hakatoną, kuris labai tinka supažindinti visuomenę su nauja idėja ar inovacija, tačiau ne visada gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Dar rimtesnės veiklos yra partnerystė išoriniame keletą mėnesių trunkančiame akceleratoriuje ar savo rizikos kapitalo fondo sukūrimas.

Akceleratorius organizuoja specialios įmonės, startuoliai už dalyvavimą jose dažniausiai sumoka akcijomis ar jų opcionais. Tai intensyvios verslo mokymo programos, kurių metu partneriai turi teisę nustatyti temą ir pasiūlyti startuoliams savo vystomą produktą ar paslaugą pakreipti jam naudinga kryptimi ir taip gauti abipusiškai naudingą rezultatą. „Nuosavas rizikos kapitalo fondas suteikia galimybę tiesiogiai investuoti į savo verslui naudingus startuolius. Tokius fondus dažniausiai steigia didelės įmonės“, – teigia A. Bolšaitis.

Jis pastebi, kad kai kuriose įmonėse Lietuvoje jau dirba inovacijų kūrimo ir diegimo konsultantai, organizuojami vidiniai renginiai – hakatonai, inovacijų dienos, tačiau tai esą pirmieji žingsniai, nors ir geri. Akivaizdu, kad vidiniam renginiui organizuoti nereikia didelių investicijų, tačiau ir rezultatai nėra dideli. Kuo daugiau investuojama – pirmiausia, laiko ir pastangų, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai