SKAITMENINĖ REVOLIUCIJA REMIASI DIRBTINIU INTELEKTU (#)

Kornelija Viečaitė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
Kęstutis Pakalniškis ir Domas Inta. Asmeninio albumo nuotr.
Šiandieninės technologijos, rodos, šuoliuoja į priekį ne dienomis, o valandomis. Kasdien galime išgirsti apie naujai išvystytas technologijas, kurios transformuoja verslą, mokslą, ir kasdienybę. Naujausia revoliucija yra paremta didžiuosius duomenis (angl. big data) analizuojančiais dirbtinio intelekto priimamais sprendimais. Kitokią patirtį internete žada ir prognozuoja „CUJO AI“ bendraįkūrėjis Kęstutis Pakalniškis ir „Yellow Hammock“ generalinis direktorius Domas Inta.

Ko visgi reikia, kad ši revoliucija įsibėgėtų? Pasak K. Pakalniškio, atspirties taškas yra mašininio mokymosi (angl. Machine Learning, ML) algoritmų pritaikymas. „Taip transformuojama daugybė sričių, pradedant geresne, išsamesne paieška ar pardavimais ir baigiant kibernetiniu saugumu. Šiais algoritmais paremti sprendimai yra pagrindinis įrankis, padedantis kurti naujo formato, aukštesnio lygios vartotojo patirtį“, – pasakoja „CUJO AI“ bendraįkūrėjis.
 
Iššūkis – privatumas

K. Pakalniškis pabrėžia, kad ML algoritmai padeda spręsti svarbią problemą: „Kasdien eksponentiniu greičiu daugėja išmaniųjų įrenginių skaičius. Aktyvus bendravimas internete, ypač socialiniuose tinkluose, sukuria daugybę duomenų. Dauguma jų nėra tinkamai apsaugomi ir programišiai lengvai gali įsibrauti į namų tinklą. Kibernetinio saugumo ekspertams reikėtų daug laiko aptikti visoms naujoms grėsmėms ir laiku užtikrinti jų duomenų saugumui.“

Pašnekovas taip pat priduria, kad šiandien turimos kibernetinio saugumo priemonės nesugeba užtikrinti saugumo visiems piliečiams. „Dirbtiniu intelektu pagrįstos technologijos leis mums užtikrinti vartotojų saugumą. Ilgą laiką šios sritys nelaikytos prioritetu ir dėl to šiandien turime daugybę su kibernetiniu saugumu susijusių problemų. Išmanieji namų įrenginiai yra labiausiai naudojami, siekiant įsilaužti į namų interneto tinklą. Nuolat girdime apie asmeninių duomenų vagystes“, – pasakoja jis.
 
Privatumo problemos sprendžiamos

Laimei, ši problema pradedama gvildenti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. „Geras pavyzdys yra pradėtas taikyti Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Naujai kuriamų technologijų epicentre turėtų būti jų vartotojas – žmogus. Jos turi padėti taupyti mūsų laiką bei pinigus ir užtikrinti privatumą bei saugumą.
„Skaidrumas ir siekis užtikrinti vartotojo privatumą yra pagrindiniai elementai, padedantys atskirti patikimas įmones ir jų kuriamas technologijas.“
K. Pakalniškis.
„Vartotojai mato ir vertina tradicinių namų apsaugos įrenginių teikiamą naudą, pavyzdžiui, signalizacija informuoja apie vykstantį įsilaužimą. Tokia pati situacija yra su kibernetiniu saugumu – vartotojams reikia suteikti saugias ir patikimas technologines priemones duomenų apsaugai. Skaidrumas ir siekis užtikrinti vartotojo privatumą yra pagrindiniai elementai, padedantys atskirti patikimas įmones ir jų kuriamas technologijas“, – aiškina „CUJO AI“ bendraįkūrėjis.
 
Pokalbių robotai

Šiuo metu pokalbių robotai gana plačiai naudojami socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programose, pavyzdžiui: „Facebook“, „Messenger“, „Twitter“, „Telegram“, „Whatsapp“, „Viber“, „Slack“, taip pat vidinėse įmonių sistemose, skirtose komunikacijai tarp darbuotojų ir skirtingų komandų gerinti ar užduotims paskirstyti. „Taip pat reikėtų paminėti, kad pokalbių robotai sėkmingai veikia skirtingose verslo nišose, tokiose kaip e. prekyba, turizmas, finansinės technologijos, žmogiškųjų išteklių valdymas (o tai leidžia įmonėms pasiekti stulbinamų rezultatų), daiktų internetas bei išmaniųjų namų prietaisų valdymas balso komandomis ir kt.“, – pasakoja „Yellow Hammock“ generalinis direktorius.
 
Padidintas efektyvumas

Verslo sektoriuje įmonės vis dažniau jaučiasi spaudžiamos ieškoti inovatyvių sprendimų, norėdamos pritraukti potencialių vartotojų įvairiose elektroninėse terpėse bei juos išlaikyti. „Klientų poreikiams augant, įprasti rinkodaros, pardavimų ir klientų aptarnavimo sprendimai tampa ne tokie efektyvūs, todėl proporcingai didėja išlaidos ir mažėja investicijų grąža, – atskleidžia D. Inta. – Įmonės, pasirinkusios pokalbių robotų integracijas, šiuos veiksnius gali labai pagerinti ar sumažinti daugiau kaip 30 proc. skiriamų lėšų, komunikacijai su klientais ir problemų sprendimui.“ Visgi jis teigia, kad tai tik dalis pačios technologijos potencialo.

„Kalbant apie automatizuojamus kasdienius procesus ar verslo įžvalgas, tokias kaip rinkų tyrimai, vidinių procesų efektyvumą ir pažangą, pokalbių robotai padeda surinkti šią svarbią informaciją nepalyginamai greičiau ir pigiau, o ištekliai, skiriami klientų ar darbuotojų užduotims analizuoti, gali būti panaudojami žmonėms, apdorojantiems dirbtinio intelekto sugeneruotas prognozes, išvadas ar kt. Taigi šiuo atveju pokalbių robotai, turintys prieigą prie didelių kiekių duomenų, gali atstoti visą duomenų analitikų komandą ir suteikti reikiamą informaciją vienu iš mums natūraliausių ir priimtiniausių būdų – žmonių kalba“, – pokalbių robotų pranašumus vardija pašnekovas.
 
ML, AI – kas tai?

Virtualioji realybė atneš ne tik daugiau privatumo problemų ir didesnį pokalbių robotų pritaikomumą. Perskaitę antraštės pavadinimą sutrikote? Tuomet verta pasidomėti šių naujų realybių charakteristika ir potencialiu naudojimu versle. Tai padaryti bus galima spalio 16 d. renginyje „NEXT Economy“, kuris vyks „Technopolyje“. Galėsite sužinoti naujausių technologijų tendencijas, jų naudą verslui ir padiskutuoti su šių sričių ekspertais.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai