...

Kaip pasikeis darbo rinka per 20 metų?

Verslas

2018.10.22

Autorius: Ieva Kniukštienė

Temos: , .

Kaip pasikeis darbo rinka per 20 metų?

Robert Juodka. BFL/Irmanto Gelūno nuotr.

Advokatų kontoros „PRIMUS DERLING“ vadovaujantysis partneris, advokatas Robertas Juodka „BZN start“ organizuotame renginyje „Next Economy“ atskleidė šokiruojančių įžvalgų apie tai, kaip keisis kiekviena darbo sritis ir kaip turėsime prisitaikyti, norėdami išlikti konkurencingi.

„Daugiau nei prieš 200 metų tam, kad žmogus uždirbtų pakankamai pinigų žvakei nusipirkti, prireikdavo net šešių valandų darbo. Prieš pusšimtį metų šviesai uždirbti ir įsigyti elektros lemputei jau reikėjo vos aštuonių sekundžių, o šiais laikais tam prireikia vos pusės sekundės. Keičiasi pajėgumai, laikai, žmonės – kiekvienam reikia prisitaikyti. Darbo rinkai taip pat“, – pasakoja R. Juodka.

Deramai neįvertiname pokyčių

Pašnekovas atskleidžia, kad dažniausiai žmonės pervertina artimojo laikotarpio pokyčius ir netinkamai, per mažai įvertina ilgalaikius pokyčius, kurie laukia mūsų artimiausią dešimtmetį.

„Bus kaip bus, tačiau iki šiol istorijoje dalyvavo tik žmonės. Dabar vis daugiau pasitelkiama dirbtinio intelekto. Jeigu XVIII a. maisto pramonėje dirbo daugiau nei 90 proc. žmonių, šiais laikais dėl automatizacijos šioje srityje dirba vos 2 proc. pasaulio gyventojų ir tokiam skaičiui pavyksta aprūpinti išaugusią populiaciją“, – palygina R. Juodka.

Anot jo, automatizacijos procesai, dirbtinio intelekto poveikis bus labai stipriai juntami. Nors prognozės yra labai skirtingos, visi ekspertai sutaria tik dėl vieno – trumpuoju laikotarpiu didelė dalis specialistų taps bedarbiais.

„Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2020 m. apie 5 mln. žmonių praras savo darbus dėl dirbtinio intelekto integracijos. Pavojuje atsiduria visi darbai, kuriems reikia duomenų analizės ir taikymo: buhalteriai, finansininkai, teisininkai, skambučių centrų darbuotojai ar agentai, gydytojai, vaistininkai, žurnalistai, apžvalgininkai, dizaineriai ir t. t. Iki 2025 m. vien JAV apie 7 mln. vairuotojų taps bedarbiais, nes atsiras ir bus ištobulintos savaime važiuojančios mašinos“, – tikina pašnekovas.

Pasak advokato, dirbtinis intelektas labai lengvai pakeis pasikartojančius darbus, turinčius ekonominę vertę, o žmogaus lygio dirbtinis intelektas bus sukurtas, anot vienų ekspertų, per artimiausius 20 metų, anot kitų, per 40 metų.

Paveiks visas sritis

Dirbtinis intelektas, pašnekovo teigimu, jau stipriai paveikė finansų ir mokslo sektorius, tačiau ne mažiau skverbiasi ir į meno sritį.

 

„Jeigu dirbtinis intelektas atliks daugiau darbų už mus, žmonės turės daugiau laiko kūrybai, ieškojimams…“

R. Juodka.

 

„Jau dabar daugiau nei 70 proc. finansų rinkos operacijų atliekama algoritmais. Meno pasaulyje irgi buvo jau ne vienas įdomus atvejis. Pavyzdžiui, „Iamus“ dirbtinio intelekto algoritmas jau yra sukūręs kūrinių simfoniniam orkestrui, o jį atlikus tiesiog neįmanoma atskirti, ar tai kurta kompozitoriaus, ar dirbtinio intelekto. Šios sistemos kūrimas truko daugiau nei septynerius metus, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius. Sistema sugebėjo per dieną sukurti daugiau nei 5 tūkst. kūrinių, parengtų J. S. Bacho, F. Šopeno, I. Stravinskio ir kitų pasaulinio lygio kompozitorių stiliumi“, – pasakoja R. Juodka.

Teisiniai aspektai

Dirbtinio intelekto įteisinimas – vis dar daug klausimų kelianti sritis valstybių politikoje. Pašnekovas pasakoja, kad Pietų Korėja jau dabar pristatė įstatymą, ribojantį mokestines lengvatas įmonėms, kurios diegia dirbtinį intelektą gamybos linijose, norėdami išvengti socialinių neramumų.

„Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dirbtinis intelektas, žinoma, turės rasti savo vietą žmonijoje. Estija yra pirmoji pasaulyje, parengusi įstatymo projektą, kuris nustato dirbtinio intelekto teisinį statusą. Jis šiuo metu dar neturi savarankiško subjekto statuso ir yra įvardijamas „šeimininko agentu“, – pristato advokatų kontoros „PRIMUS DERLING“ vadovaujantysis partneris.

Ką veiksime mes?

Dirbtiniam intelektui vis labiau įsiskverbiant į skirtingas mūsų gyvenimo sritis, natūraliai kyla klausimas, ką veiksime mes, jeigu robotai ir dirbtinis intelektas visus darbus nudirbs už mus.

„Žmogus neturi nustoti mokytis ir būtent taip prisitaikyti. Verčiau tobulėti ir pozityviai galvoti apie savo ateitį. Jeigu dirbtinis intelektas atliks daugiau darbų už mus, žmonės turės daugiau laiko kūrybai, ieškojimams, naujoms teritorijoms kosmose užkariauti, mokslui ir pan.“, – optimistiškai nuteikia R. Juodka.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.