Beveik 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, yra patenkintos savo finansine padėtimi ir daugiau negu pusė (52 proc.) įmonių finansų vadovų planuoja optimistiškai pasitikti kitus metus – mano, kad aplinka verslui bus palanki. Tiesa, didžiajam verslui Baltijos šalyse vis labiau susirūpinimą kelia ne tik darbo jėgos sąnaudos, bet ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, o Estijos įmonėms didžiausiu iššūkiu tampa pelningumo mažėjimas. Tokius duomenis atskleidė šį rugsėjį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

„Palankios Lietuvos įmonių nuotaikos vyrauja pastaruosius penkerius metus ir smarkiai nesikeičia, nepaisant to, kad ekonomistų prognozės dėl pasaulio ir Baltijos šalių ekonomikų krypties tampa kuklesnės. Verslas mato ekonomikos augimą, kurį skatina pasiteisinančios investicijos, eksportas ir vyraujantis optimizmas vidaus rinkoje. Matome, kad šiemet didžiausiu iššūkiu Lietuvos įmonių finansų vadovams išliko darbo jėgos sąnaudos, tačiau dar labiau padaugėjo įmonių, kurioms kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tapo antruoju pagrindiniu išbandymu. Šį trūkumą bandoma spręsti pritraukiant darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau klausimas, kiek iš jų dirba tikrai kvalifikuotą darbą. Tai neturėtų stebinti, nes Lietuvoje ir toliau mažėja nedarbas, o įmonės vis dar nori augti, todėl susirasti kvalifikuotos darbo jėgos šalyje reiškia „galvų medžioklę““, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Šiemet Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių nuotaikos supanašėjo – visose šiose šalyse kas antra didelė įmonė teigiamai mato 2019-ųjų verslo aplinką, nors pernai Estijoje didžiųjų įmonių atstovai rodė gerokai konservatyvesnį požiūrį (43 proc.), o Latvijoje atvirkščiai – buvo kur kas optimistiškesni (62 proc.). Tai, kad verslo sąlygos ateinančiais metais bus nepalankios, mano 11 proc. Lietuvos, 16 proc. Estijos ir 8 proc. Latvijos apklaustų įmonių finansų vadovų.

Mažėjantis pelnas kels rūpestį ir lietuviams

Išaugęs ir tebeaugantis algų lygis vis daugiau Estijos įmonių verčia susirūpinti pelningumo mažėjimu – taip tvirtina 62 proc. didžiųjų šios šalies įmonių. Joms šis iššūkis kitąmet taps svarbiausias. Pasak V. Juzikio, panaši situacija gali susiklostyti ir Lietuvoje, nes pelningumo mažėjimą kaip vieną svarbiausių iššūkių nurodo ir beveik kas antra (43 proc.) mūsų šalies įmonė.

Latvijos įmonėms labiausiai iš Baltijos šalių susirūpinimą kels geopolitinė aplinka, kurią kaip iššūkį įvardija ir kas ketvirta mūsų šalies įmonė.

„Latvijoje daug įmonių, ypač uostuose, prekyboje, yra susietos su Rusija. Lietuvos įmonių atstovai taip pat akylai stebi geopolitines naujienas JAV, Artimuosiuose Rytuose ir kitur, nes, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, daugiau eksportuoja į ne ES rinkas“, – teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Daugiau įmonių investuos užsienyje

Tyrimas atskleidžia, kad stabili verslo finansinė padėtis ir optimistinės nuotaikos įmones skatina toliau investuoti ir plėstis. Investicijos šalyje jau penkerius metus išlieka strateginis ir svarbiausias Baltijos šalių įmonių prioritetas skirstant sukauptas papildomas lėšas. 2019-aisiais Lietuvos didelių ir vidutinių įmonių finansų vadovai prognozuoja, kad beveik pusė (43 proc.) įmonių sukauptas pinigines lėšas būtų linkusios skirti strateginėms investicijoms šalyje.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos verslo atstovai gerokai aktyviau planuoja investicijas užsienyje – taip tvirtina daugiau negu penktadalis (21 proc.) įmonių, nors pernai tokių įmonių buvo 15 procentų. Estijoje tokių didžiųjų įmonių, planuojančių strategines investicijas užsienyje, – 17 proc., Latvijoje – 11 procentų.

„Lietuviai aktyviausiai iš Baltijos šalių tebežvelgia į užsienio rinkas, jie strateginius pirkinius vertina kaip vieną iš būdų patekti į Vakarų rinkas, nes didžioji dalis didelių Lietuvos įmonių jau yra užėmusios tvirtas pozicijas vietinėje rinkoje. Be to, mūsų vietinė rinka neturi didelio potencialo augti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus“, – komentuoja V. Juzikis.

Kas penkta Lietuvos įmonė sukauptas papildomas lėšas skirs skoloms mažinti, 13 proc. – dividendams išmokėti. Pasak V. Juzikio, Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimynių prioritetizuojant dividendų išmokėjimą – daugiausiai dividendų išmokėti planuoja Latvijos įmonės – net 30 procentų. Viena iš priežasčių, kodėl dividendų išmokėjimas Latvijos įmonėms yra toks reikšmingas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, nuo 2018 metų pradžios pasikeitęs pelno mokesčio taikymas.

Trečdalis įmonių samdys užsieniečius

Tyrime dalyvavę Lietuvos didelių įmonių finansų vadovai teigė, kad 2019 metais daugiau negu pusė (58 proc.) bendrovių neįdarbina ir neplanuoja įdarbinti darbuotojų iš užsienio. Daugiau negu trečdalis (39 proc.) planuoja didinti darbuotojų iš užsienio šalių skaičių, vos 3 proc. − mažinti. Apklausos duomenimis, daugiausiai (41 proc.) iš visų Baltijos šalių samdyti darbuotojus iš užsienio šalių planuoja Estijos įmonės.

Pasak SEB banko atstovo V. Juzikio, vadovaujantis oficialiais išduotų leidimų laikinai gyventi ir suteiktų nacionalinių vizų trečiųjų šalių piliečiams duomenimis, galima matyti, kad Lietuvoje daugiausiai dirbti pradeda Baltarusijos ir Ukrainos šalių piliečiai ir jų daugėja. „Tai patvirtina, kad stabili įmonių finansinė padėtis ir gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonomikos skatina įmones galvoti apie verslo plėtrą, gamybinių resursų ir darbuotojų skaičiaus didinimą“, − sako V. Juzikis.