VIENARAGIAI: KAIP MAISTO PRISTATYMO STARTUOLIS „DOORDASH“ PASIEKĖ OLIMPĄ (#)

Inga Kazakevičiūtė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
Tomas Martūnas. Asmeninio albumo nuotr.
Startuolis vienaragis (angl. unicorn company) – ne mitinė būtybė, o sparčiai auganti daugiau nei 1 mlrd. dolerių bendrovė, kuriai būdingas inovatyvumas ir išskirtinis dėmesys vartotojams. Lietuvoje gimusių tokių gigantiškų bendrovių kol kas neturime.

Viena garsių vienaragių bendrovių – JAV maisto pristatymo startuolis „DoorDash“. Jo sėkmės formulę ir tokių įmonių perspektyvą Lietuvoje komentuoja startuolių pasaulį puikiai pažįstantis buvęs „Foodout“ grupės valdybos pirmininkas Tomas Martūnas.

„DoorDash“ – 2013 m. JAV studentų įkurtas, sparčiai išaugęs ir gausių investicijų sulaukęs aršia konkurencija pasižyminčios maisto pristatymo rinkos startuolis, veikiantis daugiau nei 1 tūkst. JAV ir Kanados miestų. „DoorDash“ principas yra gana paprastas: naudojantis technologijomis sukurti prekybos vietą, teikiančią naudos vietos ekonomikai. Kiekvienas užsakymas reikšmingas trimis aspektais: jis palaiko vietos bendruomenės verslą, suteikia lanksčių darbo vietų ir sutaupo laiko.

Sėkmės komponentai: nuo rinkos dydžio iki išskirtinumo

T. Martūnas išskiria kelis esminius bet kurio vienaragio sėkmės komponentus. Vienas esminių komponentų – stipri įkūrėjų komanda, turinti tvirtą viziją. Jie turi itin gerai įsiklausyti ir vienas į kitą, ir į klientą, be to, būti labai užsispyrę ir tiesiog apsėsti savo idėjos.

Kitas reikšmingas dalykas potencialiam vienaragiui yra rinka, kurioje veikiama. Jei rinka maža, o jos klientai neturi pakankamai pinigų, ne pirmo būtinumo prekės paprasčiausiai nesulauks dėmesio. JAV rinkoje veikiantis „DoorDash“ išnaudoja rinkos ypatumus – dėl didelių atstumų sprendžia laiko taupymo klausimą. „Niujorke dirbančio teisininko darbo valanda gali kainuoti ne vieną šimtą dolerių. Tad, užsisakydamas maisto, jis ne tik sutaupys laiko, kurį skirtų pietų paieškoms, bet dar ir galės pavaišinti klientą, taip jį pradžiugindamas ir gaudamas maksimalią naudą“, – rinkos dydžio svarbą iliustruoja T. Martūnas.

Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad vienaragio sėkmės siekiantys startuoliai pirmiausia turėtų savęs paklausti, kaip dažnai klientas naudosis teikiamu produktu ar paslauga: „Jei klientas produktu ar paslauga naudojasi retai, jis prekių ženklą paprasčiausiai užmiršta. Kai paslauga ar produktas klientui tampa įpročiu, nebereikia investuoti į jo pritraukimą ar priminimus.“

Vartojimo dažnis, trečiasis T. Martūno išskiriamas sėkmės komponentas, glaudžiai siejasi su produkto ar paslaugos išskirtinumu. Svarbu, kad būtų iš tiesų sprendžiama kliento problema. Tuomet klientas tampa lojalus.

Startuolių pasaulio ekspertas teigia, kad „DoorDash“, nors ir nepasiūlė radikalios naujovės, suteikė papildomą patogumą – pasinaudojo technologijomis ir elektronizavo iki tol telefonu teikiamas paslaugas bei padarė jas prieinamas užsisakant kompiuteriu ar išmaniuoju įrenginiu.

Maisto pristatymo brūzgynai: suvaldžiusieji riziką laimi ir virsta vienaragiais

T. Martūnas atkreipia dėmesį, kad maisto pristatymo veikla užsiimančių startuolių verslo modelis apskritai yra labai sudėtingas: „Žmonės neatleidžia nei vėlavimo, nei atvėsusio maisto.“ Jis pabrėžia, kad pristatymų startuolis yra tarpininkas, o visoje grandinėje yra ne tik kurjeris, bet ir restoranas, nuo kurio priklauso labai daug dalykų: „Restoranas gali neturėti produktų, jis gali būti perpildytas ir ne visuomet teikti pirmenybę užsisakantiesiems maisto į namus ar biurą.“ Jei restoranas vėluoja ar kurjeris patenka į spūstį, iš karto kyla problema. Velnias neretai slypi detalėse – neaišku, kurioje ilgoje grandinės nuo produkto iki paslaugos gavėjo dalyje iškils sunkumų.
„Dabartiniai klientai, ypač jaunoji karta, tapo itin reiklūs, o šiuolaikinės technologijos jiems suteikia galimybę labai plačiai paskleisti neigiamus atsiliepimus beveik žaibo greičiu.“
T. Martūnas.
Tad rizikos veiksnių maisto pristatymo srityje itin gausu, o suvaldyti juos galima tik dideliame mieste ir turint dideles veiklos apimtis. Pasak T. Martūno, laimi tie, kurie visą procesą suvaldo ir užtikrina kokybę bei greitį – tai yra viena esminių maisto pristatymo srityje veikiančio startuolio vienaragio sėkmės paslapčių: „DoorDash“ procesą suvaldyti pavyko. Tai vienas iš veiksnių, nulėmusių šio startuolio tapimą vienaragiu.“

Žinoma, labai svarbu suvokti, kad būtent klientas yra viso šio proceso centre – tai turi suprasti visa organizacija. „Dabartiniai klientai, ypač jaunoji karta, tapo itin reiklūs, o šiuolaikinės technologijos jiems suteikia galimybę labai plačiai paskleisti neigiamus atsiliepimus beveik žaibo greičiu. Todėl vienaragiais šiandien gali tapti tik išties nuoširdžiai savo kliento gerove besirūpinančios organizacijos“, – neabejoja T. Martūnas.

Ar Lietuva išaugins vienaragį?

Pašnekovo teigimu, Lietuvos rinka yra paprasčiausiai per maža tam, kad joje veiktų startuolis vienaragis. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje negali atsirasti į užsienio rinkas besiplėsiantis startuolis, tapsiantis vienaragiu. Svarbiausia, kad tokia įmonė vadovautųsi kliento interesais, gebėtų susidoroti su rizika, turėtų atsidavusią komandą ir pasirinktų plėtrai tinkamas dideles rinkas. Tam puikiausiai įkvepia Estijos „Taxify“ pavyzdys. Be to, potencialiems vienaragiams visada į naudą išeis partnerystė su itin dideliais žaidėjais.

T. Martūnas mano, kad vienaragius norinti išauginti valstybė pirmiausia turi nekliudyti jų raidai. Tiesa, mokslo inovacijomis paremtiems verslams vyriausybinis finansavimas reikalingas, tačiau iš esmės visais kitais atvejais valstybei pakanka biurokratinėmis kliūtimis neužkirsti kelio būsimo vienaragio gimimui.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai