KADA PINIGINĖ KIŠENĖJE TAPS NEBEREIKALINGA? (#)

BZN start prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 21 s.
„Rise Vilnius Fintech Week“ renginio akimirka. Organizatorių nuotr.
Technologijų raida neišvengiamai keičia ne tik būdus, kuriais bendraujame ar naudojamės įvairiomis paslaugomis, tačiau ir tai, kokiais būdais verslas leidžia atlikti finansines operacijas. Finansinės technologijos yra vienos iš sparčiausiai besivystančių, o inovacijos šioje srityje grynuosius pinigus greitai gali paversti praeities reliktu.
 

Kokia gi yra mokėjimų ateitis, kurios technologijos šioje srityje yra perspektyviausios ir ar tikrai piniginė kišenėje greitai taps nereikalinga, buvo diskutuojama FinTech bendruomenės „Rise Vilnius“ organizuotose „Rise Vilnius Fintech Week“ renginiuose.
 
Mokėjimų ateitis – kriptovaliutos
 
Investuotojams į kriptovaliutas paslaugas teikiančios bendrovės „Kaiserex“ vadovas Linas Rajackas sakė manantis, kad būtent kriptovaliutos ir jas įgalinanti blockchain technologija yra mokėjimų ateitis. L. Rajackas prognozuoja, kad pagrindine mokėjimų forma kriptovaliutos galėtų tapti per maždaug 10-15 metų.
 
„Koks konkrečiai mokėjimų kriptovaliutomis formatas taps vyraujančiu kol kas sunku pasakyti. Galbūt jo pagrindu taps tarptautinių pavedimų sistemai SWIFT adaptuota blockchain technologija – panašiu keliu bando eiti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis bendradarbiaujanti bendrovė „Ripple“. O galbūt turėsime visiškai decentralizuotą sistemą, kaip iš pat pradžių įsivaizdavo Bitcoino ir kitų kriptovaliutų kūrėjai. Bet kuriuo atveju blockchain privalumai anksčiau ar vėliau pavers šią technologiją visų mokėjimų pagrindu“, – įsitikinęs L. Rajackas.
 
Eksperto teigimu, atliekant mokėjimus kriptovaliutomis galima išvengti tradicinėse transakcijose dalyvaujančių tarpininkų, kurių paslaugos gali „suvalgyti“ iki dešimtadalio visos transakcijos vertės. Taigi blockchain technologijos naudojimas mokėjimus gali padaryti gerokai pigesnius ir greitesnius.
 
Kliūtis – neišvystyta infrastruktūra
„Kol kas praktiškai nėra finansinių institucijų, kurios teiktų lėšų kriptovaliutomis saugojimo paslaugas. Dėl to daugeliui investuotojų vis dar patrauklesni tradiciniai vertybiniai popieriai ir turtas įprastomis valiutomis.“
L. Rajackas.
Vis tik, jei pati blockchain technologija yra gerai veikianti ir patikima, tai masiniam kriptovaliutų naudojimui reikalingos infrastruktūros dar labai trūksta. Anot L. Rajacko, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl vis dar turime remtis tradiciniais pinigais.
 
„Visų pirma mokėjimų, santaupų kaupimo ar investavimo kriptovaliutomis nepalaiko tradiciniai bankai. Dėl to net ir naudojantis kriptovaliutomis išlieka būtinybė prisirišti prie tradicinių valiutų. Be to, kol kas praktiškai nėra finansinių institucijų, kurios teiktų lėšų kriptovaliutomis saugojimo paslaugas. Dėl to daugeliui investuotojų vis dar patrauklesni tradiciniai vertybiniai popieriai ir turtas įprastomis valiutomis“, – sakė L. Rajackas.
 
Kita priežastis, kodėl prireiks dar mažiausiai dešimtmečio iki visuomenės pereis prie virtualios valiutos, L. Rajacko teigimu, yra dalies žmonių konservatyvumas. Vis tik kriptovaliutų ekspertas yra įsitikinęs, kad išplėtojus patogią infrastruktūrą, žmonės naujoves priimtų labai greitai. Tai esą rodo ir finansinių paslaugų bendrovės „Revolut“ pavyzdys. Bendrovės siūloma alternatyva tradiciniams bankams Lietuvoje prigijo labai greitai, o ši platforma per ją atliekamų transakcijų skaičiumi mūsų šalyje jau gali varžytis su tradicine bankininkyste.
 
Visi finansai – išmaniajame telefone
 
Tuo metu finansinių paslaugų bendrovės „Foxbox“ vyriausioji rinkodaros specialistė Rūta Banytė pasakojo, kad vis labiau artėjama link ateities be grynųjų pinigų. Maža to, ekspertės manymu,  mokėjimams atlikti netolimoje ateityje naudosime tik išmaniuosius telefonus.
 
„Atsiskaitymai mobiliaisiais telefonais, greiti, pigūs ar visai nemokamai pavedimai – visa tai turime jau šiandien. Klausimas – kaip greitai tokie mokėjimai gali pakeisti tradicinius. Mano manymu, perėjimas prie inovatyvių mokėjimų turi vykti palaipsniui, jis negali būti labai staigus, žmonėms ir verslams reikia prie to priprasti“, – sakė R. Banytė.
 
Anot R. Banytės, jau dabar po truputį pereinama prie elektroninių pinigų naudojimo, o finansinių technologijų įmonių užduotis yra pasiūlyti patogius būdus jais disponuoti.
 
Į ateitį – mažais, bet užtikrintais žingsniais
 
„Manau, kad kuriant ir siūlant naujus finansinius produktus, modelius bei paslaugas yra labai svarbu galvoti apie jų vartotojus, kurie ne visuomet yra tokie imlūs naujovėms. Dalyvaujant finansų technologijų bendruomenėje, esant tarp bendraminčių dažnai galima užsimiršti, kad ne visa visuomenė yra nusiteikusi taip pat entuziastingai, o didelei daliai žmonių kuriamos inovacijos nėra tokios suprantamos ir priimtinos. Dėl to, manau, kad finansų technologijos turėtų būti diegiamos laipsniškai, kad vartotojai negautų šoko, o inovacijas kuriantys verslai vystydami savo sprendimus galėtų veikti sėkmingai“, – mintimis dalijosi R. Banytė.
 
Be to, R. Banytės teigimu, žmonių ar verslų įpročiai, nuostatos ar baimės finansų srityje nebūtinai visuomet yra nepagrįsti. Anot pašnekovės, finansai ir mokėjimai yra ta sritis, kurioje atsargumas, gebėjimas suvaldyti rizikas, dėmesys saugumui yra būtini.
 
„Dažnai nesusimąstome apie grėsmes, todėl tikrai ne pro šalį „įjungti“ sveiką protą ir prieš bėgant kartu su minia įsivertinti technologinius sprendimus iš įvairių aspektų. Nepaisant galimų grėsmių, finansinių technologijų sektorius turi išties daug potencialo, o svarbiausia – galimybes mokėjimus padaryti patogesnius ir efektyvesnius “, – įsitikinusi R. Banytė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai