DIRBTINIS INTELEKTAS - NEIŠVENGIAMA ŽMONIJOS ATEITIS (#)

BZN start prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 12 s.
Sanne Menning. Asmeninio albumo nuotr.
Dirbtinio intelekto technologija nėra naujiena pasaulyje, tačiau visuotinė kompiuterizacija ir interneto atsiradimas paspartino šios technologijos naudojimą ir plėtrą kasdienėje veikloje. Skaičiuojama, kad per ateinančius dešimt metų šis technologinis šuolis sukurs beveik 100 milijonų naudų darbo vietų, atsiras profesijos, apie kurias šiandien net nesame girdėję.
 
Skepticizmas nepagrįstas

Į Lietuvą pranešimo apie dirbtinio intelekto ateitį atvykstanti skaityti Olandijos IT bendrovės „Macaw“ mokslininkė Sanne Menning teigia, kad dirbtinio intelekto panaudojimas kiekvienais metais tik didės, o visuomenės skepticizmas šiuo klausimu – nepagrįstas.

„Aš suprantu, kad tai žmonėms kelia didelį susirūpinmią, bet taip yra dėl to, nes fantastiniai filmai ir konspiracijos šią technologiją pateikia kaip „būsimą tragediją“. Viskas yra kitaip – jau šiandien mes esame priklausomi nuo dirbtinio intelekto – jis mums padeda keliaujant, dažnas namuose naudoja balsu valdomą „asistentą“, kuris gali užsakyti maistą, atsakyti į užduodamus klausimus apie orą kieme ar žmogaus darbotavarkę. Ir su kiekvienais metais mūsų priklausomybė nuo dirbtinio intelekto tik didės, bet tai nereiškia, kad tai bus taip blogai, kaip bandoma pateikti“, - teigia S. Menning.

Darbus tik palengvins

Sanne teigia, kad baimė, neva dirbtinis intelektas atims iš mūsų darbus – nepagrįsta. Anot jos, dirbtinis intelektas automatizuos monotoniškus darbus, o tai palengvins žmonių kasdienę veiklą.
„Galbūt kompiuterių pagalba vaikai daug paprasčiau ras informaciją, tačiau didžiąją dalį darbų dirbs žmonės.“
S. Menning.
„Bus automatizuoti lengviausi darbai, kurie yra pasikartojančių veiksmų seka ir kuriuos bus galima aprašyti algoritmu. Jau dabar oro uostose mes patys galime nuskanuoti bilietus, o nuėję į biblioteką pasiimti ir gražinti knygą jau nebesutinkame bibliotekininkės, kadangi visi šie procesai yra automatizuoti. Tačiau tai nereiškia, kad vaikus mokins kompiuteriai. Taip nebus, galbūt kompiuterių pagalba vaikai daug paprasčiau ras informaciją, tačiau didžiąją dalį darbų dirbs žmonės“, - sako S. Menning.
 
Gali gelbėti gyvybes

Olandė Sanne Menning – viena talentingiausių savo kartos specialisčių neuro mokslo ir dirbtinio intelekto srityje. Ji pastebi, kad dažnas baimes keliantis dirbtinis intelektas gali tapti net išsigelbėjimu kai kuriose srityse.

„Dirbtinis intelektas medicinoje yra plačiai pažengęs – programos ir turimi duomenys gali nustatyti, ar žmogus turi didesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis”,- atskleidžia mokslininkė.

Anot jos, tokių mokslininkų kaip ji, pagrindinis darbas šuo metu yra analizuoti didžiulius kiekius duomenų, tam, kad būtų atrastos sritys, kur galima dar labiau tobulėti, kur galime panaudoti jau turimus duomenis ir žinias, kad dirbtinis intelektas veiktų dar geriau žmonijos labui.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai