GREITASIS MOKYMASIS: KAIP EFEKTYVIAI ĮSISAVINTI INFORMACIJĄ? (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš 2 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 21 s.
Tomas Vaitkevičius. Asmeninio albumo nuotr.
„Šiais technologijų laikais mokytis galime visko, ko tik užsigeisime, neišėję iš namų – ar tai būtų užsienio kalba, programų mokymasis, ar profesinis tobulėjimas. Žiūrint į pasaulinę praktiką, beveik du trečdaliai darbuotojų per metus Amerikoje bandė mokytis, eiti į kursus tikėdamiesi, kad tai padės jų karjerai. Lietuvoje mokymosi bumas dar tik įgauna pagreitį – vis daugiau biure dirbančių (ir ne tik) žmonių nusprendžia gilintis ir tobulėti savo darbo lauke ir netgi visiškai priešingose srityse tam, kad turėtų pranašumą bei būtų patrauklūs darbo rinkoje“, – apie mokymosi fenomeną pasakoja profesionalus ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) specialistas, lektorius Tomas Vaitkevičius.

Susidomėjimas greituoju mokymusi

„Turėdami technologinį pranašumą, galime pastebėti, kad tampa vis sudėtingiau įsisavinti informaciją, mat jos gaunami srautai yra tiesiog per dideli. Ieškodami efektyvaus mokymosi alternatyvų, žmonės neretai susidomi greituoju mokymusi, kurio metodikos, tokios kaip mokymasis mokant kitus, studijavimas trumpais periodais (nuo 30 iki 50 minučių), konspektavimas, miego pertraukos bei minčių žemėlapiai, jau yra pagrįstos mokslo“, – teigia ugdomojo vadovavimo specialistas.

Turėdami tikslą mokomės efektyviau

Rodos, kartais neužtenka vidinės motyvacijos mokytis – dalykai tiesiog niekaip nepasiekia galvos. Kaip tokiu metu atrasti motyvacijos ir pradėti mokytis? „Kai turi tikslą, mokymosi procesas įgyja prasmę. Mes esame rezultatų žmonės – norime, kad įdėtas darbas, pastangos pagaliau atsipirktų. Taigi, susiformavę tikslą, įgysime motyvacijos, kuri padės mokymosi procese“, – tikina pašnekovas.

Įpročiui susiformuoti reikia mėnesio

Vieni žmonės teigia, kad efektyvus mokymasis yra įprotis, kurio reikia išmokti. Kaip ugdyti šį įprotį ir kaip save pratinti efektyviai mokytis bei įsisavinti informaciją? Tai daryti po truputį? O gal imti jautį už ragų ir mokytis kasdien po kelias valandas? „Visų pirma, norint kažko išmokti, privalu turėti bent minimalią sistemą, būti organizuotam. Taip pat reikia pašalinti visus įmanomus mokymosi trikdžius – paslėpti išmaniuosius prietaisus bei kitus dalykus, turinčius blaškymo potencialą. Įpročiui susiformuoti prireikia beveik mėnesio. Nieko keista, kad bent tokį trumpą laikotarpį reikia mokytis, stengtis įsisavinti informaciją kasdien. Jeigu pastebite, kad sunku mokytis vienam ir trūksta motyvacijos, siūlau paieškoti grupinių užsiėmimų, kurių metu galima sulaukti realių diskusijų, paklausti rūpimų klausimų bei dalyvauti bendruomenės procesuose, kas galbūt paskatintų mokymosi įpročius“, – pataria T. Vaitkevičius.

Fizinė veikla – pagalba smegenims

Ne paslaptis, kad fizinė veikla yra didžiulė pagalba ir mūsų smegenims. „Greičiausiai niekam nebus naujiena tai, kad fizinė veikla, mankštos naudingos ne tik kūnui, bet ir smegenims. Fizinė veikla lavina mūsų pažintinius gebėjimus, tiesa, fizinės veiklos nauda smegenims atsispindi ne tik žmonėms. Atliktas tyrimas su graužikais rodo, kad papildomas judėjimas padėjo jiems pasiekti geresnių rezultatų atliekant įvairias užduotis. Fiziniai pratimai padeda smegenyse formuotis baltymams, susijusiems su atminties ir naujų kraujagyslių formavimusi. Tai suteikia plastiškumo smegenims – tuomet jos tampa jautresnės aplinkos poveikiui“, – pasakoja ugdomojo vadovavimo specialistas.

Patraukliausią mokymosi modelį reikia atrasti patiems
„Reikia atsižvelgti į savo poreikius ir išmokti mokytis, atrasti sau labiausiai tinkantį variantą ir taip gerinti mokymosi procesą.“
T. Vaitkevičius.
Daug kas greitąjį mokymąsi sieja su konspektais, minčių žemėlapiais ir medžiais. Tačiau ar greitajam mokymuisi iš tikrųjų reikalinga griežta sistema, metodologija? „Mano nuomone, patraukliausią greitojo mokymosi modelį kiekvienas turi atrasti pats. Viskas priklauso nuo žmogaus: vienam tinka ir patinka minčių žemėlapiai, kitam – konspektavimas, dar kažkas geriausiai informaciją įsisavina ja pasidalydamas su kitu žmogumi. Taigi vienareikšmiško atsakymo tiesiog nėra – reikia atsižvelgti į savo poreikius ir išmokti mokytis, atrasti sau labiausiai tinkantį variantą ir taip gerinti mokymosi procesą“, – teigia T. Vaitkevičius.

Netiki mokymusi atmintinai

Mokyklose vaikams vis mažiau liepiama mokytis atmintinai (eilėraščiai, pasakojimai ir t. t.). Tačiau ar tai yra geras sprendimas, pasirenkant nelavinti atminties nuo mokyklos suolo? Kaip šis sprendimas gali paveikti ateities mokymąsi? „Visų pirma, laikausi nuomonės, kad šiuolaikinei „Google“ kartai nebetinka mokymosi atmintinai modelis, jis jau atgyveno savo aukso amžių ir nėra tinkamas dabartiniams vaikams. Mokymasis atmintinai neretai sukelia daug streso, baimę suklysti, pamiršti ir t. t. Manau, šiuo metu vaikams svarbiausia išmokti tvarkytis su gaunamos informacijos srautais bei tikslingai ją panaudoti – be mokymosi atmintinai ar beprasmio kalimo. Tiesiog reikia skirti laiko ir dėmesio stengiantis suprasti gautą informaciją ir formuoti savo subjektyvią nuomonę“, – tikina pašnekovas.

Linki nesiblaškyti ir kryptingai siekti tikslo

„Norintiesiems išbandyti greitojo mokymosi metodikas palinkėčiau nesiblaškyti, atrasti tikslą ir kryptingai jo siekti. Tik susikaupus ir susitelkus į norimą išmokti dalyką, galima pasiekti geriausių rezultatų – ar tai būtų užsienio kalba, ar programa. Taip pat nepamirškite leisti sau pailsėti – geri ir ilgam išliekantys mokslo rezultatai jūsų nepasieks, jeigu nuolat jausite įtampą, stresą ir būsite pavargę. Linkiu atrasti pusiausvyrą tarp mokymosi ir poilsio – tada šis procesas taps ne tik malonus, bet ir prasmingas“, – sako ugdomojo vadovavimo specialistas ir lektorius T. Vaitkevičius.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai