LIETUVOS STARTUOLIAI: PIRMI ŽINGSNIAI PUIKŪS, TAČIAU AUGTI DAR YRA KUR (#)

BZN start prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 52 s.
Audrius Milukas ir William Cardwell. Asmeninio albumo nuotr.
Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 metais startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58 %. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai, turint omenyje tai, kad dar visai neseniai tokio žodžio kaip „startuolis“ net nebuvo. Šiandien jau galime džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur.
 
Ryškiausi pavyzdžiai
 
Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 milijonus eurų investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 milijonus eurų, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 milijonų eurų).
„Be abejo, „Vinted“ ar „Trafi“ susilaukė ypač daug dėmesio ir pagyrų. Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Mes turime lygiuotis į skandinavus, britus ar galų gale estus“, – savo nuomonę išsakė Audrius Milukas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ vadovas.
 
Tiesa, sakyti, kad Lietuva visiškai netobulėja, tikrai negalima. Prie mūsų šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 metais realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 milijonų eurų į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 metais šiems tikslams numatyta skirti 679 milijonus eurų.
 
Lyginant su Europos startuolių ekosistemos šalimis-lyderėmis, minėtos sumos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, Suomijos valstybė 2017-aisiais šiam tikslui išleido 2,16 milijardus eurų. Pabrėždamas tai, kad kokybiška infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių aspektų startuolių kūrimuisi, William Cardwell, „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis-ekspertas, teigia, kad „Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendrai surenkama suma kasmet yra gerokai didesnė – 2017-aisiais ji siekė apie 6,26 milijardus eurų“.
 
Įgyvendinti patobulinimai
 
Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 metais buvo pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo proceso paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje.
 
Tuo pačiu laikotarpiu buvo pristatyta ir programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistema pasipildė talentais iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. Lietuvoje situacija yra kiek sudėtingesnė. Technologijų startuoliai Lietuvoje gauna mažiausiai investicijų tarp visų Baltijos šalių. Pagal Tech.eu tyrimo duomenis, 2014-2017 metais Lietuvoje vienam žmogui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Estijoje vienam žmogui teko net 217 eurų, Suomijoje – 182 eurai, Latvijoje – 50 eurų.
 
„Pažengę startuoliai, tokie kaip kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas tolimesnei plėtrai vykdyti, tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietinių rizikos kapitalo išteklių bei natūraliai kylančios didžiulės konkurencijos yra daug sudėtingiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu galime pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis“, – pridėjo A. Milukas.
 
Einama gera linkme
 
Turint omenyje tai, kokia jauna yra Lietuva, mūsų šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius šalyje kasmet sparčiai auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turime kelis tarptautinėje erdvėje ryškiai atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimo užsitarnavusius startuolius ir esame atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Bet tobulėti mums dar tikrai yra kur. W. Cardwell, kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis, išskyrė šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.
 „Suomija mums – puikus pavyzdys. Pirmus žingsnius Lietuvoje jau esame padarę, tačiau labai svarbu ir toliau eiti teisinga kryptimi“
A. Milukas.
„Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams. Suomija mums – puikus pavyzdys. Pirmus žingsnius Lietuvoje jau esame padarę, tačiau labai svarbu ir toliau eiti teisinga kryptimi“, – Lietuvos startuolių situaciją apibendrino A. Milukas.
 
Apie rizikos kapitalo fondą „Open Circle Capital
 
„Open Circle Capital“, valdantis daugiau kaip 20 mln. Eur turtą, investuoja į lietuviškas įmones, kuriančias produktus aukštųjų technologijų srityse. Fondas siekia padėti startuoliams, įgyvendinantiems mokslo idėjas, tyrimus ar taikantiems technologijas, kurioms sukurti reikia specialių žinių.
 
Mažoms ir vidutinėms įmonėms „Open Circle Capital“ ekspertai net tik padeda identifikuoti komercinį potencialą turinčias inovatyvias technologijų idėjas, bet ir konsultuoja finansavimo klausimais, jas įgyvendinant. Pagrindinis fondo siekis – atrasti ir investuoti į verčiausius bei potencialiai sėkmingiausius Lietuvos technologijų kūrėjus, suteikiant pirmajam šuoliui ne tik reikalingo kapitalo, bet ir žinių.
 
Didžiulę investavimo patirtį turintys fondo partneriai vadovavo investuojant į beveik 100 technologijų įmonių, dalyvavo daugiau nei 80 technologijų perdavimo sandorių, 7 fondų valdyme ir yra pardavę verslą tokiems pasaulio milžinams, kaip „Saab“, „Eli Lilly“ ir t.t.
 
Fondas įkurtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos finansinę priemonę „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“. 13,8 mln. Eur fondui skirta iš INVEGOS fondo.
 
Vienerius metus gyvuojantis fondas jau yra investavęs į 4 lietuviško kapitalo verslus.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai