AUGANČIO „FINTECH“ SEKTORIAUS VARŽYBOSE IŠLOŠ KLIENTAI (#)

BZN Start prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 15 s.
Linas Armalys Asmeninio albumo nuotr.
Regioniniu finansinių technologijų („FinTech“) centru Europoje siekiančioje tapti Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje veikė apie 170 „FinTech“ įmonių, tai yra net 45 % daugiau nei  2017-ųjų pabaigoje. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir startuolių centro „Rise Vilnius“ parengtoje „FinTech“ sektoriaus 2018 m. rinkos apžvalgos duomenimis, net 26-ios iš Lietuvoje veikiančių „Fintech“ įmonių yra skolinimo srityje veikiančios bendrovės. Iš jų maždaug trečdalis išskirtinai skolina tik verslo klientams. 

Verslo finansuotojo „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys įsitikinęs, kad augantis alternatyvių kredituotojų skaičius teigiamai atsilieps visai šalies ekonomikai ir padės smulkiajam verslui sparčiau augti. 

Daugiau inovacijų – daugiau pasirinkimo klientams

Sparčiai augantis „FinTech“ sektorius didina finansinių paslaugų prieinamumą tiek privatiems, tiek verslo klientams. Pavyzdžiui, šiuo metu yra padengiami beveik visų verslo įmonių skolinimosi poreikiai. Augantis alternatyvių finansuotojų  skaičius didina konkurenciją tradiciniams žaidėjams ir verčia juos pasitempti.

L. Armalys neabejoja, kad dėl to labiausiai išloš klientai. Didėjant pasiūlai bus pristatytos naujos paslaugos ir išaugs jų kokybė.

„Visi šiuo metu Lietuvoje veikiantys alternatyvūs skolintojai dėl augančios konkurencijos „FinTech“ sektoriuje yra priversti sukti galvas, kaip pritraukti naujų vartotojų ir ką pasiūlyti jiems įdomaus. Tai reiškia, kad ateityje efektyvesnių, pigesnių ir labiau į konkrečias specifinių vartotojų segmentų problemas orientuotų finansavimo sprendimų tik daugės.
Dabar kai klientų baziniai poreikiai yra patenkinti – verslo paskolos ir faktoringas yra prieinamos beveik kiekvienai įmonei – finansuotojai turės rasti būdų, kaip patenkinti kitus, specifiškesnius poreikius“, – kalba L. Armalys.

Pavyzdžiui, „Credital verslui“ pradėjo teikti visiškai naują paslaugą rinkoje – atsiskaitymo garantiją. Ši paslauga padeda spręsti vieną seniausių ir didžiausių smulkaus ir jauno verslo problemų – kaip pirkėjui gauti prekių su mokėjimo atidėjimu, o pardavėjui nesibaiminti, kad su juo bus atsiskaityta.

Paskolos liks patraukliausiu verslo finansavimo šaltiniu

Konkurencija „FinTech“ sektoriuje privers rinkos žaidėjus ne tik kurti inovatyvius produktus klientams, bet ir efektyvinti savo darbą – atidžiau filtruoti potencialius klientus, tiksliau įvertinti jų riziką ir kuo greičiau jiems pasiūlyti tinkamiausią sprendimą.  Prie to stipriai prisidės ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tačiau ar išaugęs verslo finansuotojų skaičius reiškia, kad vieną dieną įmonės skolintis galės be jokių palūkanų ar aptarnavimo mokesčių? Smulkaus ir vidutinio verslo finansuotojo „Credital verslui“ vadovas abejoja. 

„Bet koks verslas turi būti tvarus. Taip pat ir skolinimosi. Tai reiškia, kad skolintojas turi kažkokiu būdu padengti savo išlaidas ir prisiimamą riziką. Kokiu būdu jis tai darys – ar per tiesiogines palūkanas, ar imdamas mokesčius už papildomas paslaugas, ar dalindamasis finansuotos įmonės sėkme – susitarimo reikalas“, – aiškina L. Armalys.

Nors bankams ir alternatyviems verslo finansuotojams dažnai negailima kritikos dėl jų taikomų palūkanų, kreditai klientams yra suprantamesnis ir priimtinesnis verslo finansavimo šaltinis nei, pavyzdžiui, išorinio investuotojo pritraukimas parduodant dalį savo įmonės.

Mažieji žaidėjai jungsis

„Credital verslui“ vadovas įsitikinęs, kad užsipildžius alternatyvių finansuotojų rinkai išryškės ir kita tendencija – smulkūs kreditoriai ims nykti iš žemėlapio ir pradės jungtis.
„Konsolidacija rinkoje jau vyksta. Dabar visame „FinTech“ sektoriuje  tokia stadija, kai esami rinkos žaidėjai tam, kad augtų, turi ieškoti naujų kelių – arba siūlyti kažką naujo, arba jungtis ir taip stiprinti savo pajėgumus“, – sako L. Armalys.

Alternatyvūs finansuotojai tarsi vitaminai smulkiajam verslui

Ar dėl augančio verslo finansavimo sektoriaus išaugs naujai besisteigiančių įmonių skaičius Lietuvoje? „Credital verslui“ vadovas tuo abejoja. Naujai įsteigiamų įmonių skaičius didžiąja dalimi priklauso nuo šalies politikos ir vykdomų verslo skatinimo programų.

„Norint, kad įmonių skaičius Lietuvoje išaugtų, reikia skatinti verslumą. Tam yra įvairių instrumentų, kurių valstybė galėtų imtis. Pavyzdžiui, prie smulkiojo verslo skatinimo galėtų prisidėti Suomijoje jau testuojama bazinių pajamų koncepcija. Lietuvoje valstybė galbūt galėtų pradedantiesiems verslininkams užtikrinti bazines pajamas pirmaisiais įmonės gyvavimo metais. Nes tikėtis, kad smulkusis verslas nuo pirmųjų mėnesių ims generuoti pajamas, naivu. Tokia valstybės paskata būtų labai sveikintina ir, tikėtina, su kaupu atsipirktų“, – svarsto L. Armalys.

Alternatyvių finansuotojų užduotis – padėti sėkmingai įsteigtoms ir savo verslo modelį patikrinusioms įmonėms sparčiau augti.

„Mūsų rolė skatinant verslą yra tarsi vitaminai kūnui. Sportininkas gali gerti kiek nori vitaminų, tačiau jeigu nesitreniruos, gerų rezultatų nepasieks. Taip ir versle – jeigu tavo verslo modelis yra blogas, nepadės jokia paskola. Juk būtent dėl blogai veikiančio verslo modelio ir bankrutuoja didžioji dalis naujai įsteigtų įmonių. Tačiau pastaraisiais metais išaugusios galimybės lanksčiai finansuoti verslą leidžia geroms įmonės plėstis kaip niekad greitai“, – sako „Credital verslui“ vadovas. 



blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai