„INSTAGRAM“ NAUDOJIMAS LIETUVOJE IR EUROPOJE: KOKIE SIGNALAI VERSLUI? (#)

BZN start prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 51 s.
Simona Vilkaitė-Marcinkevičė. Asmeninio albumo nuotr.
„Instagram“ kanalas jau tapo vienu populiariausių ne tik pasaulio mastu, bet ir Lietuvoje. Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje yra apie 1 mlrd. „Instagram“ vartotojų, bene pusė jų – aktyvūs kiekvieną dieną ir, nors kanalo šaknys amerikietiškos, apie 80 proc. vartotojų yra ne iš JAV. Mūsų šalyje kanalu naudojasi apie 600 tūkst. vartotojų, pusė jų naudoja „Instagram Stories“ erdvę ir yra aktyvūs bent kartą per savaitę. Pasaulio mastu moterų ir vyrų, kurie naudojasi kanalu, santykis lyginasi, tačiau Lietuvoje apie 60 proc. vartotojų sudaro moterys, o 40 proc. vyrai. Tokias tendencijas atskleidžia skaitmeninės reklamos ir komunikacijos paslaugas teikiančios įmonės „Socialus marketingas“ projektų skyriaus vadovė Simona Vilkaitė-Marcinkevičė. Skaičiai byloja, kad abejoti „Instagram“ kanalo verte, o gal net būtinumu verslo komunikacijoje neverta.
 
Lietuva Europos kontekste neišsiskiria

„Apskritai nebėra didelės atskirties tarp to, kaip kanalu naudojasi kiti ir kaip naudojamės mes. Kanalo specifika visur vienoda, vartotojai ieško tokių pačių dalykų bei potyrių – dažniausiai tai, kas juos įkvėps, yra susiję su grožiu, kelionėmis ar maistu, automobilių mėgėjai atranda didžiules automobilių bendruomenes. Kanalas skatina kurti prekes, kurios būtų tobulos „Instagram“. Ir tai – ne naujiena ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – tobulo interjero kavinės, spalvoti blynai, juodi ledai. Tai nebėra tik kažkur už Lietuvos ribų, tai vyksta čia ir dabar“, – įžvalgomis dalijasi S. Vilkaitė-Marcinkevičė.
 
Pavyzdžiui, ir pasaulio, ir Lietuvos mastu beveik 80 proc. tinklo naudotojų sako, kad šis jiems padeda atrasti naujų produktų arba atlikti nedidelį tyrimą apie paslaugas ar prekes, kurias nori įsigyti.
 
„Instagram“ kanale daugiau dėmesio gauna vadinamieji nuomonės lyderiai (angl. influencers), palyginti su „Facebook“. Jei kalbame apie tūkstantmečio (angl. Millennials) kartą, jiems „Instagram“ yra neatskiriamas kanalas, kai kalba pasisuka apie madą ir grožį. Ir tik dar kartą patvirtinsiu – Lietuva neturi būti traktuojama kaip kitokia, nes mes elgiamės beveik taip pat, kaip ir ne Lietuvos „Instagram“ vartotojai“, – sako pašnekovė.
 
Paklausta, kodėl visgi vienas ar kitas kanalas tam tikroje šalyje yra populiaresnis, palyginti su kitomis valstybėmis, S. Vilkaitė-Marcinkevičė sako, kad tinklo populiarumą lemia daug veiksnių, pradedant nuo pačių vartotojų, kurie į jį jungiasi, baigiant prekių ženklais ir nuomonės lyderiais. „Užburtas ratas – ten, kur vartotojai, ten ir prekių ženklai. Jie investuoja į reklamą, jų turinį vartotojai vartoja, tinklas auga. Tas pats ir iš kitos pusės – ten, kur nuomonės lyderiai, ten ir jų sekėjai, jei matomas įsitraukimas, turinys kuriamas, sekėjų bazės auga. Sunku vertinti bendrą mastą, kodėl vienose šalyse „Instagram“ populiaresnis, kitose – ne, bet turbūt didelę įtakos dalį padaro šalies kontekstas – kiek ji pažengusi interneto naudojimo srityje, kiek ji mobili, kiek atvira ir nori rodyti, ką veikė vakar, šiandien ir ką veiks rytoj. Pavyzdžiui, „Twitter“ neatrado vietos Lietuvoje ir nėra vienas iš TOP socialinių tinklų. Galbūt taip nutiko todėl, kad lietuviai labiau linkę pasidalinti nuotrauka ar vaizdo įrašu, bet ne trumpu sakiniu ir savo mintimis“, – sako S. Vilkaitė-Marcinkevičė.
 
Kai kurie vis dar netinkamai vertina rezultatus

S. Vilkaitės-Marcikevičės teigimu, pagrindinė galimybė, kuri iš esmės tampa būtinybe, tai pradėti vertinti „Instagram“ kanalą lygiai taip pat, kaip vertinami kiti reklamos kanalai.

„Verslas iš esmės turi suprasti, kad tikslų nustatymas ir aiški strategija, kaip jų bus siekiama, yra ne galimybė, o būtinybė. Jei kanalu naudojamasi, nes naudojasi konkurentai, tai nesprendžia verslo problematikos ir neleidžia pasiekti tikslų (pardavimai, prekių ženklo žinomumas ir t. t.), jei kanale paleidžiama viena reklama, kuri nesugeneravo jokio rezultato, nes jis net nebuvo matuojamas, tai neišspręs verslo problematikos“, – sako pašnekovė.

S. Vilkaitės-Marcinkevičės nuomone, mūsų aplinka dar per mažai gilinasi į rezultato (tikro, ne butaforinio) matavimą ir aiškių tikslų dėliojimą, nes tai dažnu atveju neva atima per daug laiko, trukdo įsitikinimai, į kanalą žiūrima tiesiog kaip į linksmą paveikslėlių erdvę.
„Jei jūsų profilio kas nors nežino, tai nėra problema. Problema būna tik tada, jei jūsų veiksmai neatneša jokio rezultato verslui.“
S. Vilkaitė-Marcikevičė
„Nors „Instagram“ dažniausiai pristatomas tik kaip kanalas apie įkvėpimą, atidžiau jį pastudijavus, pasidomėjus sėkmės istorijomis, vertėtų nepaleisti galimybės pradėti siekti maksimalių rezultatų, kurie bus naudingi verslui: pardavimai, prekių ženklo žinomumas, bendruomenės kūrimas. Ir viskas turi būti (pa)matuojama. Žinoma, kyla klausimas, kaip tai matuoti, bet tam ir yra reklamos įrankiai, „Analytics“, prekių ženklų žinomumo tyrimai, A/B testavimai bei ilgi ir nuoseklūs darbų planavimai. Sėkmė neateina pas tuos, kurie tik svajoja apie gerą rezultatą, sėkmė ateis pas tuos, kurie žino kiekvieną žingsnį, vedantį to rezultato link, ir viską matuoja, sveria, bando bei analizuoja. Pagaliau nebijo keistis ir adaptuotis pagal tai, kaip keičiasi jo (prekių ženklo) potencialūs pirkėjai ar ambasadoriai“, – tvirtai įsitikinusi pašnekovė.
 
Anot S. Vilkaitės-Marcinkevičės, Lietuvoje yra puikių kampanijų pavyzdžių, kurios generuoja pardavimus e. parduotuvėms ar net fizinėms parduotuvėms, yra kampanijų ir sprendimų, gerinančių prekių ženklo įvaizdį, nes buvo pamatuotos ir išanalizuotos. „Jei jūsų profilio kas nors nežino, tai nėra problema. Problema būna tik tada, jei jūsų veiksmai neatneša jokio rezultato verslui. Jei vadovas sako, kad nemato reklamos, tai nėra problema, jei reklama pasiekia jūsų tikslinę auditoriją (kurioje vadovo gal net nėra) ir sugeneruoja rezultatą, kurio siekėte“, – teigia ji.
 
Turinį būtina pritaikyti

„Instagram“ gali tapti ir vieninteliu kanalu, kuriame prekių ženklas komunikuoja. Tik tokiu atveju, kaip sako S. Vilkaitė-Marcinkevičė, jis turi būti prižiūrimas lygiai taip pat, kaip prižiūrima bet kuri kampanija internete, radijuje, televizijoje ar spaudoje. „Nereikia to pamiršti ir kanalo nurašyti tik kaip „smagu turėti“, nes po to bus labai sudėtinga pagrįsti vadovams ar kolegoms, kokiu tikslu jūs čia komunikuojate“, – pataria pašnekovė.
 
Taip pat labai svarbu prisitaikyti prie kanalo formatų ir vartotojų, kurie patys diktuoja madas. „Jei susikūrėte įspūdingą TV klipą, jis tiks tik televizijai. „Instagram“ kanalui turinį adaptuokite, trumpinkite, eikite į vertikalius formatus, stebėkite, kaip atrodote mobiliajame įrenginyje, atkreipkite vartotojų dėmesį greitais sprendimais, kurie vis tiek išlaiko jūsų kampanijos vientisumą“, – pataria įmonės „Socialus marketingas“ projektų skyriaus vadovė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai