KAIP UŽSAKINĖTI PREKES PER „ALIEXPRESS”, „ALIBABA” IR KITUS KINIJOS TIEKĖJUS? (#)

Ieva Kniukštienė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 23 s.
Indrė Prichockaitė, Giedrė Rimkūnaitė-Manke. „BZN start“ archyvo nuotr.
Kovo 26 d. didžiausias jauno verslo portalas „BZN start“ organizuoja pakartotinius mokymus „Ką ir kur pardavinėti 2019 metais?“. Ta proga svarbiausiomis įžvalgomis artėjant renginiui dalijasi advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke ir profesionali „dropshiperė“, Tarptautinės prekybos mokyklos įkūrėja Indrė Prichockaitė.
 
Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni

Nors kartą prekiavusieji internetu, ko gero, žino populiariausias interneto pardavimo platformas: „Ebay“, „Amazon“, „Etsy“, „Alibaba“ ir pan., tačiau „dropshiperė“ I. Prichockaitė atskleidžia, kad yra TOP 20 Kinijos tiekėjų, iš kurių, net neradus aiškių „dropshiperiams“ skirtų taisyklių ir parašius tiesiogiai platformos valdytojams, tam tikrų nuolaidų galima sulaukti. Tarp tokių populiariausių yra platformos „AliExpress“, „Gearbest“, „DX“, „Tmart“ ir kt.
 
„Turbūt visi žino, kaip veikia „Alibaba“. Ten turi susisiekti su savo tiekėju, sutarti visas sąlygas, kiekius ir pan. Tačiau mažmeninės prekybos platformose, radę patinkančią prekę, galite atsisiųsti ją pažiūrėti, pabandyti ir tik tada nuspręsti, ar norite ja prekiauti. Jeigu prekė tinkama, tačiau platforma neturi pritaikomumo „dropshperiamas“, dažnai užtenka tik parašyti tiesiogiai ir paklausti apie sąlygas. Pavyzdžiui, platformos „Banggood“ atveju, parašę jiems, gaunate visą reikiamą informaciją apie produktus bei pradžios nuolaidą, kuri nuolat didėja atitinkamai pagal iš jų užsakomų prekių kiekį“, – atskleidžia pašnekovė.
 
Anot jos, „dropshipinimo“ praktikoje galioja viena taisyklė: kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni, mat nuolaidos iš tiekėjų auga, atsižvelgiant į nupirktą prekių kiekį, ir ilgainiui gali pasiekti net 20 procentų.
 
Kultūriniai skirtumai

Gerą pardavėją ir kokybišką prekę rasti paprasta, sako I. Prichockaitė, tik reikia žinoti, kuriuos skelbimo aspektus vertinti prekybos platformose ir užsidėti šiek tiek atsargos, ypač kalbant apie siuntimo terminus. Dažniausiai yra nepasitikima pardavėjais, tačiau iš tiesų visas problemas sukelia elementarūs kultūriniai skirtumai.
 „Vien žinoti taip pat neužtenka, svarbu šiuos aspektus įsivertinti sutartyje ir apiforminti su visomis garantijomis bei patvirtinimais, kad vėliau nenukentėtumėte dėl teisinių prekių ženklo pažeidimų.“
G. Rimkūnaitė-Manke.
„Kinijoje veikia persiuntėjai (angl. forwarders), kurie padeda gauti prekes. Kai komplektavau vieną iš savo siuntų, kuri susidėjo iš dešimties dalių, pastebėjau, kad viena dalis niekaip neateina. Rodo, kad ji išsiųsta, tačiau jos nesulaukiu. Nervindamasi pradėjau skųstis savo jau draugu tapusiam persiuntėjui. Šis patikino, kad pardavėjas tikriausiai tiesiog neturi tos prekės, o man nusistebėjus, kad galėtų apie tai pranešti ir nerodyti, kad prekė išsiųsta, persiuntėjas užtikrino, kad Kinijoje dažnai taip vyksta ir reikia susisiekti tiesiog su pardavėju. Kai buvo susisiekta, paaiškėjo būtent tai, kad pardavėjai laukia naujos partijos prekių pagaminimo ir tada jau įdės ją man“, – prisimena I. Prichockaitė, sakydama, kad mums tai atrodo nesuvokiama ir taisyklių nesilaikymas, o kinams tai normali verslo praktika.
 
Jeigu nutartumėte prekiauti jau egzistuojančio prekių ženklo gaminiais, iškyla kita rizika – kopijavimas. G. Rimkūnaitė-Manke priduria, kad jeigu ketinate prekiauti kito asmens prekių ženklu arba netgi žinomu prekių ženklu, jums būtina žinoti, ar parduodantis asmuo turi teisę jums tą prekę parduoti, nes ne visada yra perkama tiesiai iš gamintojo.
 
„Vien žinoti taip pat neužtenka, svarbu šiuos aspektus įsivertinti sutartyje ir apiforminti su visomis garantijomis bei patvirtinimais, kad vėliau nenukentėtumėte dėl teisinių prekių ženklo pažeidimų“, – pataria advokatė.
 
Apsaugoti savo ir kito teises

Advokatė G. Rimkūnaitė-Manke pastebi, kad teisės prekiaujant internetu gali būti pažeistos ne tik tų, kurie perka prekę. Dažnai įsivaizduojama, kad teisiniai klausimai kamuoja tada, kai sumokama už prekę, tačiau ji negaunama, gautos prekės neatitinka aprašymų ar kokybės normų ir pan., tačiau pranešėja pastebi, kad kito asmens teises galite pažeisti ir patys, kai įsigyjate norimą prekę ir ją perparduodate.
 
„Dažniausiai tokiais atvejais galima pažeisti kito asmens intelektinę nuosavybę. Pirmas patarimas – įvertinti galimas rizikas ir išmanyti situaciją. Verta investuoti dar pasirenkant produktą. Reikia suprasti, kur tas produktas yra intelektinės nuosavybės kontekste. Galbūt produktas turi unikalų dizainą, galbūt yra išradimas ir turi patentą, galbūt jis saugomas autorių teisėmis. Jeigu patys neturite pakankamai žinių tam išsiaiškinti, tuomet tikrai bus reikalingas profesionalo įsikišimas, tačiau aš visada sakau, kad jau geriau investuoti pačioje pradžioje, negu po to spręsti iškilusius klausimus, nes tuomet tai gali kainuoti kur kas brangiau ir atsiliepti skaudžiau“, – teigia G. Rimkūnaitė-Manke.
 
Kokios galimos to pasekmės? Advokatė vardija paprastai. Jeigu jūs pažeidžiate kito asmens intelektinę nuosavybę, galite gauti skundą arba, pavyzdžiui, platformoje „Amazon“ galite būti užblokuoti, nes kitas asmuo turėjo panašaus dizaino užregistruotą prekę.
 
Nenustokite mokytis

Visų prekybos paslapčių žinoti, matyt, neįmanoma, tačiau mokytis ir tobulėti niekada negana. Būtent todėl visi prekiaujantieji ar svarstantieji apie prekybą internete kviečiami į kovo 26 d. „Technopolyje“ vyksiančius mokymus, kur, be G. Rimkūnaitės-Manke ir I. Prichockaitės, savo patirtimi dalysis dar du ekspertai: „Innovators Lab Limited“ bendraįkūrėjis dr. Žydrūnas Stankevičius ir skaitmeninės rinkodaros ekspertas Justinas Mikulskis.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai