Po „Cambridge Analytica“ skandalo pasitikėjimas socialiniu tinklu „Facebook“ JAV smuko net 66 procentais. Praėjusių metų pabaigoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad platforma smarkiai pirmauja tarp mažiausią pasitikėjimą turinčių kompanijų – net 40 proc. apklaustųjų nurodo, kad jie mažiausiai pasitiki būtent „Facebook“.

„Kompanija praėjusiais metais iš tiesų patyrė bent keletą skaudesnių momentų, kurie susiję su asmens duomenų apsauga ir privatumu. Akivaizdu, kad prieš šiuos skandalus saugumo ir privatumo klausimas buvo per mažai nagrinėjamas ne tik „Facebook“, bet praktiškai viso interneto kontekste“, – teigia skaitmeninės komunikacijos agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.

Vartotojai neatsižvelgia į galimą riziką

Dažniausiai žmonės tiesiog neįvertina, kiek daug privačių duomenų yra virtualioje erdvėje, ir neskiria pakankamai dėmesio, kad apsaugotų savo privatumą. „Pavyzdžiui, prieš kelerius metus JAV atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma interneto vartotojų nesitikrina privatumo nustatymų ir neatlieka jokių pakeitimų, nes visiškai pasitiki ten esančiais pagrindiniais nustatymais“, – sako pašnekovas.

„Facebook“, nepaisant krizių, išliks populiarus

Vis dėlto pasitikėjimas ir populiarumas nėra tapatūs dalykai. „Facebook“ pasaulyje turi per 2,3 mlrd. naudotojų, mūsų šalyje – per 1,6 milijono. Lietuvoje turime iki 2 mln. interneto naudotojų, vadinasi, maždaug 80–85 proc. jų turi „Facebook“ paskyrą.

„Facebook“ populiarumas iš tiesų kada nors gali sumažėti, tačiau tuomet jam turi atsirasti alternatyva, kurios bent jau kol kas nėra. „Daug kalbama, kad vartotojai migruoja į kitus socialinius tinklus, bet, pavyzdžiui, „Instagram“ priklauso „Facebook“, „LinkedIn“ – labai specifinis, profesinis socialinis tinklas, į kurį mes einame tikrai ne tam, kad pabendrautume su draugais. Taip pat ir „YouTube“, „Twitter“ ar „Snapchat“ kol kas negali visiškai patenkinti socialumo poreikio, su kuriuo puikiai susitvarko „Facebook“, – teigia A. Žakas.

Todėl įvertinus, kad visavertės alternatyvos šiuo metu praktiškai nėra, artimiausiu metu „Facebook“ įtaka nemažės. Be to, Lietuvoje „Facebook“ naudojasi dauguma interneto naudotojų. Per dieną šiame socialiniame tinkle praleidžiame vidutiniškai po valandą ir bent jau kol kas mažėjimo ženklų nėra.

„Facebook“ asmeninių duomenų tvarkymo strategija

Daug šiuo metu spekuliuojama tuo, kad „Facebook“ renka apie mus duomenis. Iš dalies tai yra tiesa, nes kiekvienas vartotojas yra padedamas į tam tikrą lentyną. „Sakykime, jeigu domitės krepšiniu, „Facebook“ žino, kad šis sportas jus domina. Ir jeigu reklamos nori pasiekti krepšinio sirgalius, didelė tikimybė, kad „Facebook“ leis reklamą būtent jūsų „lentynai“ ir tada jūs matysite tą turinį“, – aiškina A. Žakas.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jei „Facebook“ nefiltruotų turinio ir nenaudotų įvairių algoritmų, mes matytume krūvą visiškai nereikalingos informacijos, kuri mus tik erzintų. Apskaičiuota, kad jeigu „Facebook“ rodytų visą turinį, kurį skelbia mūsų draugai ir stebimi puslapiai, vidutiniškai per dieną gautume apie 15 tūkst. žinučių. Todėl tiesiog fiziškai negalėtume apdoroti tokio kiekio turinio. Tad kuo daugiau „Facebook“ apie mus žino, tuo tiksliau gali parinkti turinį, kuris mums aktualus. „Facebook“ negali surasti konkretaus žmogaus ir rodyti reklamos būtent jam, todėl teoriškai apie mus surinkta informacija nėra identifikuojama, veikiau atvirkščiai – ji nuasmeninama ir sugrupuojama.

Kas laukia ateityje?

„Sunkiausias, bet kartu ir įdomiausias klausimas. Aišku, strategijos ir taktikos nuolat keičiasi, nes kinta ir socialiniai tinklai, ir vartotojų įpročiai, ir įvairūs kiti aspektai, todėl labai sunku prognozuoti tokią dinamišką ir visą laiką tobulėjančią platformą“, – pabrėžia A. Žakas.

Žinoma, įvairūs draudimai ir apribojimai, anot pašnekovo, įves daugiau tvarkos ir privers iš naujo susimąstyti apie sprendimus bei galimybes. Kadangi praktiškai visi dabartiniai „Facebook“ pakeitimai skirti naudotojams, kuriems siekiama platformą padaryti patogesnę, geresnę ir kokybiškesnę, verslas, atsižvelgdamas į naują padėtį, turėtų taip pat ieškoti naujų būdų bei sprendimų, kaip būtų įmanoma šiomis naujomis sąlygomis pasiekti savo išsikeltus tikslus.