PERFEKCIONIZMO SPĄSTUOSE ĮSTRINGA IR VERSLININKAI (#)

BZN start prieš 4 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
Raminta Girdvainė. Asmeninio albumo nuotr.
Šiuolaikinė laimėjimų kultūra – labai palanki terpė užaugti perfekcionistams. Jie – pažangos variklis, nes daug siekia, dirba, kelia sau ir kitiems didelius reikalavimus, taip sukurdami daugybę architektūros, meno, mokslo, medicinos stebuklų. Yra vienas „bet“ – jie niekada iki galo savimi nepatenkinti, o tai sukuria daug kančios ir nusivylimo jiems patiems.

Kaip geriau suprasti perfekcionistus ir kaip išmokti pasirūpinti savimi, jei toks ar tokia esate? Patarimais dalijasi pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“ lektorė ir bendraautorė, koučingo specialistė ir kognityvinės elgesio terapijos praktikė Raminta Girdvainė.
 
Tobulumo siekimas – iliuzija

Anot pašnekovės, tobulumas yra abstrakcija, baigtinis dalykas, kuris net nelabai egzistuoja, juk viskas nuolat keičiasi. Pasak jos, verta atsižvelgti į gamtą.

„Tobulumo joje nelabai rasite, o mes, žmonės, to kažkodėl vaikomės. Kitas dalykas – mes dažniausiai negalime kontroliuoti rezultato (kaip ir daugelio kitų dalykų gyvenime), tad net didelės pastangos nereikš, kad tikrai pasiseks. Tai kam investuoti į tobulumą, kuris egzistuoja tik mūsų galvoje ir sukuria daugiau kančios nei laimės?“ – svarsto R. Girdvainė.

Jos teigimu, svarbu mokytis priimti savo ir kitų netobulumą, silpnąsias ir stipriąsias puses. Suprasti, kad gyvenimas susideda iš sėkmių ir nesėkmių, negatyvių ir pozityvių emocijų – ir kitaip nebus, telieka su tuo susitaikyti.

„Kontroliuok tai, kas priklauso nuo tavęs, o visa kita paleisk. Kam investuoti tiek energijos ir laiko ten, kur nieko negali pakeisti ar turėti įtakos? Tai saviapgaulė, dėl kurios mūsų lūkesčiai dažniausiai nepatenkinami, o tai kelia didžiulį nusivylimą. Jei negali pakeisti, išmok tuo pasimėgauti. Kam trankyti galvą į duris, kad jos atsidarytų? Yra paprastesnis ir lengvesnis požiūris į gyvenimą“, – įsitikinusi specialistė.
 
Atsisakykite kategoriškumo

Perfekcionistai turi mąstymo klaidą „viskas arba nieko“, t. y. viską vertina kraštutinumais – juoda arba balta: arba man viskas sekasi, arba esu visiškas nevykėlis (-ė), arba aš turėsiu savo svajonę, arba man apskritai nieko nereikia, arba noriu geriausio partnerio, arba tada jau jokio.
„Pamėgink kritiškai įvertinti savo „viskas arba nieko“ požiūrį, susigalvoti mažesnių tikslų, kuriuos lengviau pasiektum ir galėtum pasidžiaugti, taip užauginsi motyvaciją didesniems iššūkiams.“
R. Girdvainė.
„Geriau pagalvojus, tai visiškai nelogiška. Gyvenime yra daug daugiau spalvų nei juoda ir balta, viskas vyksta arba išsidėlioję skalėje (kontinuume) – vieną dieną geriau, kitą blogiau. Tad dažniausiai situacija ar savijauta nebūna tik labai gera arba tik labai bloga – tai apima daug skirtingų emocijų ir galimų požiūrių“, – sako R. Girdvainė.

Pašnekovė pastebi, kad toks mąstymas ir tobulumo siekimas užkerta kelią pokyčiams. „Jei perfekcionistai jaučia, kad jiems neįkandamas aukščiausias laiptelis, kurį jie užsibrėžė, tuomet jie išvis net nepradeda arba ilgai atidėlioja, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, žinant, kad perfekcionistai tikrai darbštūs ir atsakingi. Pamėgink kritiškai įvertinti savo „viskas arba nieko“ požiūrį, susigalvoti mažesnių tikslų, kuriuos lengviau pasiektum ir galėtum pasidžiaugti, taip užauginsi motyvaciją didesniems iššūkiams. Geriau daryk netobulai, nei nedaryk apskritai – orientuokis į veiksmą, o ne į apmąstymus“, – rekomenduoja R. Girdvainė.
 
Sumažinkite lūkesčius sau

Išgirdę šį patarimą, žmonės paprastai išsigąsta: jei susimažinsiu lūkesčius, ar nenutiks taip, kad nieko gyvenime nebesieksiu ir nepasieksiu? Baisiausias dalykas perfekcionistams – būti vidutinybe.

„Paradoksalu tai, kad jų didžiulis atkaklumas ir darbštumas niekada neleidžia apsiriboti mažais ar vidutiniais rezultatais – net ir mažiau stengiantis jiems vis tiek dažniausiai pavyksta. Tačiau kai jie nekelia sau didelių reikalavimų ir būtinumo laimėti, sumažėja įtampa, o atsipalaidavę žmonės paprastai pasiekia geresnių rezultatų, juk jie labiau mėgaujasi tuo, ką daro, yra kūrybiškesni, lengviau improvizuoja, mažiau pervargsta, tad yra ir produktyvesni“, – teigia specialistė.
 
Nematuokite savo ir kitų vertės laimėjimais

Perfekcionistai turi trapią savivertę, jie giliai įsitikinę, kad turi pasauliui ir sau įrodyti ar pelnyti savo vertę atkakliu darbu, pasiekimais, tobulais rezultatais. Jie tiki, kad, sulaukę kitų žavėjimosi, jausis vertingesni, nors išties labai norėtų tiesiog būti mylimi besąlygiškai.

„Deja, jie įpratę nuolat matuoti, lyginti tiek save, tiek kitus – tai sukuria nuolatinį nepasitenkinimą, juk visada gali atsirasti labiau sėkmės lydimų, gražesnių, protingesnių, tad ar verta lygintis? Tai absurdiška – kas pasakė, kuriais kriterijais žmonės galėtų būti skirstomi į geresnius ar prastesnius? Gal kažkam pasiekimai apskritai nėra vertybė – ar jį tai daro blogu žmogumi? Tikrai ne. Visas šis matavimas yra subjektyvus, tad neteisinga ant to statyti visos savo savivertės. Žmogus vertingas savaime“, – tikina pašnekovė.

Be to, ji išskiria ir pagyrimų svarbą, dėmesį mažoms pergalėms. „Išmok save girti ne tik už didelius laimėjimus, bet ir už mažas pergales bei nesėkmes (juk iš jų pasimokei), už tai koks ar kokia esi – už savo būdo savybes, gyvenimo patirtį. Tai suteiks tau daug daugiau džiaugsmo. Kaip ir kitų mylėjimas nekeliant jiems tokių didelių reikalavimų – su tobulais žmonėmis nesinori draugauti, prie jų baisu susimauti. O juk tikrai norime artimo ryšio su kitu ir būti mylimi? Pradėkime nuo savęs“, – siūlo R. Girdvainė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai