KAIP PRISTATANT SAVO IDĖJĄ ĮVEIKTI VIEŠOJO KALBĖJIMO BAIMĘ? (#)

Agnė Liubertaitė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 47 s.
Andrius Žebrauskas. Asmeninio albumo nuotr.
„Su viešojo kalbėjimo baime nereikia kovoti – ją reikia apsikabinti“, – įsitikinęs aktorius ir viešojo kalbėjimo lektorius, bendravimo mokymų „Godopoco“ kūrėjas Andrius Žebrauskas. Jis sako, kad įtaigiai ir sklandžiai kalbėti labai svarbu, ypač verslo pasaulio atstovams, tačiau to išmokti gali kiekvienas.
 

Padėjo improvizacija

Aktorius A. Žebrauskas pasakoja, kad pačiam nugalėti viešojo kalbėjimo baimę labiausiai padėjo tiesiog aktoriaus profesija, improvizacija ir knygos: „Anksčiau pats labai bijojau auditorijos ir net neįsivaizdavau, kad galiu laisvai kalbėti viešai. Dabar ta baimė jau įveikta.“

Paklaustas, ar geru kalbėtoju tampama, ar tai visgi lemia tam tikros prigimtinės savybės, specialistas sako tikintis, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, tačiau išugdyti savyje gerą kalbėtoją tikrai įmanoma. Tereikia išmokti suvaldyti baimę ir kitas emocijas, kurios trukdo sklandžiai išdėstyti savo mintis. „Vienas žmogus gali tikrai gerai kalbėti, bet emocijos jam aptemdo protą ir kartais jis nebegali pasakyti nė žodžio. O kitas gali susikoncentruoti ne į tuos dalykus ir tai pakiš jam koją“, – aiškina pašnekovas.
 
Gali lemti verslo sėkmę

Paklaustas, kiek laiko užtrunka pralaužti žmogų ir jį prakalbinti, lektorius sako, kad individualių mokymų trukmė žmogui kartais gali būti ir aštuonios pamokos. Tuo metu įmonių darbuotojus viešojo kalbėjimo paslapčių jis moko dvi dienas. Būtent pastarosioms turėti sklandžiai ir įtaigiai kalbančių žmonių yra labai svarbu. Pašnekovo teigimu, nesvarbu, kokia būtų įmonė: ar bankas, ar logistikos biuras, ar farmacijos įmonė, geras kalbėjimas dažnai lemia ir verslo sėkmę.
„Nuo to, kaip aiškiai perduosi mintis, išlaikysi susidomėjimą ir priversi tavęs klausyti, priklauso rezultatas.“
A. Žebrauskas
„Verslininkas turi ne tik perduoti informaciją, bet ir reprezentuoti savo idėją ar prekę. Tai gali būti didelė auditorija, gali būti ir penki žmonės, bet kokiu atveju tai yra viešasis kalbėjimas. Ir nuo to, kaip aiškiai perduosi mintis, išlaikysi susidomėjimą ir priversi tavęs klausyti, priklauso rezultatas“, – aiškina specialistas. Jis priduria, kad svarbi ne tik klausytojui perduodama žinutė, bet ir tuo metu jaučiama emocija. Jei kalbi dvejodamas, kiti dvejos ir dėl tavo idėjų.

Kodėl apskritai atsiranda baimė viešai pasisakyti ir išdėstyti savo idėjas kitiems? A. Žebrauskas mano, kad baimės šaknys užsimezga dar vaikystėje. Pasak pašnekovo, baimę gali lemti nemaloni patirtis, kuri vėliau palieka pėdsaką pasąmonėje. „Pavyzdžiui, jei vaikystėje išmokau eilėraštį, deklamavau jį prieš klasę, bet man nepavyko, tikėtina, kad sulauksiu neigiamų reakcijų ar net patyčių. Tokios skausmingos patirtys pamažu ir veda į tą nepasitikėjimą savimi, žmonės bijo vėl patirti tą skausmą, todėl vengia pasisakyti“, – aiškina lektorius. Todėl, jo nuomone, svarbu kuo anksčiau nuo blogų patirčių atsiriboti ir priimti tai kaip pamokas.
 
Svarbiausia praktika

Lavinti savo viešojo kalbėjimo ir minčių dėstymo įgūdžius galima ir patiems, be lektorių pagalbos. A. Žebrauskas įsitikinęs, kad svarbiausia yra žmogaus noras ir nuoširdžios pastangos. Vienas lengviausių būdų pralaužti ledus – kasdien skirti bent 15 minučių savo kalbėjimui įrašyti.

„Iš pradžių bus labai nemalonu, nes savo balsą mes girdime visiškai kitaip. Bet, norint išmokti plaukti, reikia plaukti. Taip ir su kalbėjimu“, – sako specialistas. Jis ragina peržengti nemalonumo ribą ir stengtis iš šalies išgirsti savo kalbėjimo klaidas – tik taip bus daroma pažanga.

Dar vienas svarbus žingsnis – kalbėti pasitaikius net menkiausiai progai, pavyzdžiui, per šeimos šventes sakyti linkėjimus. „Kartais galvojame, kad neturime ką pasakyti, jaučiamės nepasiruošę kalbėti, bet iš tikrųjų mes visada turime ką pasakyti. Turime pojūčius, visada kažką mąstome, girdime, prisimename. Tereikia kalbėti iš širdies“, – įsitikinęs lektorius.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad baimė, kuri dažniausiai ir trukdo pasireikšti, negali visiškai išnykti. „Su baime nereikia kovoti – ją reikia apkabinti, nes ji neturi atjungti proto. Nereikia bijoti ir nusišnekėti. Klaida yra gyvenimo dalis ir neįmanoma nesusimauti. Svarbiausia to nesureikšminti, o tiesiog pasitaisyti“, – pataria A. Žebrauskas.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai