„Mūsų smegenys išsivystė tam, kad efektyviai priimtų sprendimus. Sprendimų priėmimas – esminė smegenų veiklos dalis. Tai reiškia, kad sugebame pasirinkti racionalią naudą, kartu įgyvendindami troškimus. Šiuo metu mes gyvename labai saugioje aplinkoje ir pasirinkdami sprendimus vykdome išlikimą socialinėje erdvėje“, – Lietuvos marketingo vadovų konferencijoje „LiMA CMO Summit 2019“ pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Emocinio smegenų centro svarba pavojingose situacijose

„Neretai neuromokslininkai daug atranda, kai kažkas nepavyksta. Pavyzdžiui, vienam žmogui nutiko nelaimė, suteikusi mokslininkams galimybę suprasti, kaip jam padėti. Šis žmogus užėmė aukštas pareigas, buvo intelektualus, priimdavo daug atsakingų sprendimų. Jam patekus į automobilio avariją, nutrūko ryšiai, kurie siejo racionaliąsias smegenis ir emocinį centrą. Nuo tada žmogus nebegalėjo priimti jokių sprendimų. Jis galėjo nuspręsti, koks kelias būtų tinkamas, gebėjo analizuoti, kaip reikia elgtis, bet kai pats turėjo priimti sprendimą, kuris darytų įtaką ir tiesiogiai veiktų jo paties veiksmus, su šia užduotimi susidoroti nepavykdavo. Taip yra todėl, kad emocinė smegenų dalis teikia labai daug išlikimo informacijos. Nors gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje nebandome išlikti, nes jaučiamės saugiai, mūsų smegenys to dar nežino ir vertina kiekvieną veiksmą. Jeigu racionaliosios smegenys nebemato, ką daro emocinės, sprendimų priimti mes nebegalime. Svarbu suvokti, kad priimdami sprendimus taip pat naudojamės emocinėmis smegenimis, o bandydami jas ignoruoti atsiduriame labai pavojingose situacijose“, – emocinio smegenų centro svarbą pabrėžė pranešėja.

Būdai, padedantys smegenims priimti sprendimus

Pasak dr. U. Neniškytės, yra du būdai, padedantys mūsų smegenims priimti sprendimus, t. y. greitosios ir lėtosios sistemos. „Greitoji sistema – kaip zuikis, kuris naudoja daug emocinės informacijos ir atminties. Šį sprendimų priėmimą kitaip galime vadinti intuicija. Tai pasąmoningas sprendimas, sukaupta patirtis, kai mes jau žinome, kaip išspręsti tam tikras situacijas. Greitajai sistemai nereikia pastangų, tai įgimtas ir labai patogus sprendimo būdas“, – pasakojo neuromokslininkė.

Pasak pranešėjos, sprendimus mes priimame kasdien, pavyzdžiui, eidami per perėją įvertiname daugybę veiksnių: ar nėra automobilių, ar dega žalias šviesoforo signalas. Taip pat eidami susitinkame draugą ir kreipiamės į greitąjį sprendimą visai nejučiomis, nes tai neapkrauna sąmoningų smegenų. „Jeigu viską darytume sąmoningai, greitai netektume energijos. Problema su greituoju sprendimu ta, kad į kiekvieną situaciją žiūrima kaip į stereotipinę, o tai mums gali pakišti koją“, – greitosios sistemos pranašumus ir trūkumus aiškino dr. U. Neniškytė.

Lėtoji smegenų sistema – tingus genijus

„Lėtoji smegenų sistema, kuriai reikia analizės, padeda išspręsti net pačias sudėtingiausias problemas. Tai tarsi tingus genijus. Ji gali išspręsti bet ką, bet reikia atsisėsti, susikaupti, įdėti daug pastangų ir kantrybės. Kad sprendimų priėmimas būtų efektyviausias, reikia sugebėti subalansuoti šią sistemą. Kai užduotis yra pažįstama ir žinoma, žmogus greičiau ją atlieka. Jeigu užduotį mes esame gerai išnagrinėję ir turime įgūdžių, mažiau klaidų padarysime nemąstydami. Negalima sakyti, kad nesąmoningas sprendimų priėmimas yra prastesnis. Tereikia atsirinkti situacijas, kada ir kokiems klausimams naudoti šias sistemas“, – teigė neuromokslininkė.

Kodėl priimame neteisingus sprendimus?

Kodėl net ir labai protingi, išsilavinę žmonės kartais priima neteisingus sprendimus? „Kartais pamirštame mąstyti ir remiamės stereotipinių problemų sprendimu. Mes neretai įvertiname aplinką ir priimame sprendimą jos kontekste. Labai svarbu atskirti savo emocinį kontekstą nuo problemos“, – teigė dr. U. Neniškytė.

Svarbūs įsitikinimai

Didelę įtaką kasdieniam gyvenimui daro mūsų įsitikinimai. Nors smegenys linkusios greitai įvertinti situaciją, iš kur sužinoti, kad jos nepervertiname? „Mes sukuriame įspūdį per kelias sekundes ir smegenys jau formuoja naratyvą – tai, ką mato, bando suvokti kontekste, kurį jau žino. Jeigu žmogus mums nepatinka, svarbu įvertinti, kaip priimti sprendimus ir ką pasirenkame vertinti: ar patį pasiūlymą, idėją, ar žmogų, kuris jį pateikia. Reikia suprasti, kad mes visi gyvename savo įsitikinimų sistemose ir jos labai skirtingos“, – teigė neuromokslininkė.

Problemų supaprastinimas – meškos paslauga

„Supaprastinę problemą, mes išsprendžiame tik problemos atitikmenį. Jeigu supaprastintas sprendimas neveikia, reikia prisiminti, kad originali problema nėra išspręsta. Ką daryti tokiu atveju? Grįžti į sudėtingąją problemą ir pradėti viską spręsti nuo pradžių“, – apie problemų supaprastinimą ir jo padarytas meškos paslaugas pasakojo pranešėja.

Mokykimės atskirti emocijas ir racionalumą

„Priimdami sprendimus, turime nepamiršti savo smegenis išlaikyti veikiančias ir sąmoningas vertinimui. Mokykimės atskirti, kiek sprendime yra emocinių komponentų, o kiek racionalių, ir tada sugebėsime išspręsti net pačias sudėtingiausias situacijas“, – patarė Lietuvos marketingo vadovų konferencijoje „LiMA CMO Summit 2019“ kalbėjusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė.