...

Verslininkų sąmoningumas kasmet auga

Verslas

2019.04.30

Autorius: Giedrė Vinickienė

Temos: , .

Verslininkų sąmoningumas kasmet auga

Verslininkų sąmoningumas kasmet auga. Pexels.com nuotr.

Kasmet teismo salėse savo nesutarimus Lietuvos verslas sprendžia vis rečiau, tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, galime vadintis bylinėjimosi rekordininkais, varstančiais teismo salių duris bene dažniausiai.

2018-aisiais teismai sulaukė rekordiškai mažo verslo ginčų bylų kiekio – vienai įmonei teko 0,45 bylos. 2017 m. Lietuvoje vienai veikiančiai įmonei teko 0,72 verslo ginčams priskiriamos bylos. Tai yra mažiausias verslo ginčų indeksas, kuris skaičiuojamas kasmet, nuo pat 2012-ųjų metų.

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė, teigia, kad toks drastiškas pokytis susijęs su bylinėjimosi kultūros pokyčiais, t.y. aukštesniu verslo sąmoningumu, atidesniu bylinėjimosi kaštų ir trukmės įvertinimu, objektyvesne ginčo perspektyvos analize ar net reputacijos saugojimu. Pavyzdžiui, neretu atveju svarbiu kriterijumi, kaip spęsti kilusį ginčą – kreipiantis į teismą ar derybomis, nulemia ir siekis neturėti „bylininko“ reputacijos.

Pigiai, greitai ir paprastai

Anot advokatės, kuo aukštesnis verslo ginčų indeksas, tuo verslas yra linkęs dažniau spręsti nesutarimus teismo salėse. Ypatingai žemas indeksas reiškia, kad dažniau yra renkamasi alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tokius kaip mediacija, arbitražas, taikinimas ar kt.

„Lietuvoje metai iš metų matome besitęsiančią tendenciją – kilus nesutarimų iškart kreiptis į teismą. Tai iš dalies yra dėl nepakankamo alternatyvių sprendimo būdų žinomumo, bet taip pat ir dėl to, kad kreiptis į teismą yra sąlyginai pigu, greita ir nesudėtinga“, – sako J. Judickienė.

Advokatė teigia, kad teisminis procesas Lietuvoje, lyginant su užsienio valstybėmis, yra gan paprastas: sąlyginai nedideli bylinėjimosi kaštai, nėra ypatingai griežtų reikalavimų ar apribojimų, todėl be didesnių sunkumų galima paruošti ieškinį ir atiduoti jį nagrinėjimui.

„Kitose Europos valstybėse bylinėjimasis teisme pareikalaus kur kas didesnių išlaidų tiek advokatams, tiek ekspertams ar specialistams. Taip pat esame Europos lyderiai pagal bylų nagrinėjimo trukmę. Pavyzdžiui Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje nagrinėjimas kartais trunka ir dešimtmečius“, – teigia J. Judickienė.

Būtent dėl šių priežasčių užsienyje įmonės renkasi paprastesnius būdus išspręsti kilusius ginčus. Advokatė teigia, kad dabartinė Lietuvos teisinė sistema iš esmės neskatina verslo rinktis mediaciją, arbitražą ar ieškoti alternatyvų, nes nueiti į teismą yra tiesiog per daug paprasta.

Ieško alternatyvų

Nors pasitikėjimas teismas metai iš metų nekyla, tačiau vertinant verslo pasirinkimą, kur spręsti ginčus – teisme ar kitose institucijos, vienareikšmiai pirmauja teismai. Matyt, tą lemia ne tik kreipimosi į teismą paprastumas, bet ir patogumas.

„Vystantis technologijoms, kalbant apie dirbtinio intelekto integravimą teisminėse sistemose, privalu ieškoti būdų, kaip alternatyvius ginčų sprendimo būdus (arbitražą, mediaciją, taikinimą) padaryti kuo prieinamesnius. Pastarųjų šalininkai turi kelti sau uždavinį siekti technologinio progreso, kad nepralaimėtų prieš patogią ir technologiškai progresyvesnę teisminę sistemą,“ – teigia J. Judickienė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.