DARBDAVIO KOMUNIKACIJA SOCIALINIUOSE TINKLUOSE: KAIP SAVE POZICIONUOTI? (#)

Ieva Kniukštienė prieš 5 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 23 s.
J. Narkevičiūtė Irmantas Gelūnas/ŽMONĖS foto
Apie darbdavio komunikaciją, kaip būdą kurti patrauklios įmonės statusą, sudominti bei motyvuoti darbuotojus, pritraukti naujų talentų, kalbama vis plačiau ir dėl tokios komunikacijos naudos jau nebesiginčijama. Tiesa, dar toli gražu ne visi tuo patikėjo ir skuba įgyvendinti. Komunikacijos specialistai ragina nesnausti – norintiesiems rasti svajonių darbuotoją metas tapti svajonių darbdaviu. Konkurencinę kovą dėl geriausiųjų dėmesio laimės patraukliausi ir labiausiai matomi. Ir visai nebūtina pradėti nuo išskirtinių formų ar būdų – tinkamai išnaudoti galima ir socialinius tinklus, be kurių komunikacija jau neįsivaizduojama.

Priklauso nuo verslo specifikos ir poreikių

Skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadovė Jarūnė Narkevičiūtė sako, kad darbdavio pasirinkimas komunikuoti socialiniuose tinkluose visų pirma priklauso nuo organizacijos poreikių ir strategijos. Dažniausiai remiamasi paprasta logika: ar planuojama samda, ar patys darbuotojai norėtų įsitraukti į socialinės žiniasklaidos turinio kūrybą, ar visgi tai taptų papildomai užkrauta atsakomybe darbuotojams. „Jeigu visi atsakymai veda į „ne“, tai kam save versti daryti tai, kas nereikalinga?“ – klausia pašnekovė.

Pasak „bigNow“ vadovės, mažieji verslai, kurie paprastai remiasi šeimos nariais, nevykdo ar beveik nevykdo samdos, veikia rinkose, kur specialistų yra pakankamai ar ypač žemos kvalifikacijos, dažniausiai neturi poreikio komunikuoti socialinėje žiniasklaidoje darbdavio tematika. „Taip pat, žinoma, kiekvienas verslas sprendžia išlaidų ir atsiperkamumo dilemą – ar reikalinga nuolatinė investicija į darbdavio pozicionavimą. Jeigu, atėjus laikui samdyti darbuotoją, pakaks paklausinėti rekomendacijų pažįstamų žmonių, turbūt tuomet reikėtų pasverti, ar tikrai verta investuoti į tokią komunikaciją“, – pataria ji.

Dėl naudos nesiginčijama

Tačiau tiems, kurie visgi turi poreikį kalbėti apie save, investuoti į komunikaciją socialiniuose tinkluose verta. Anot J. Narkevičiūtės, darbdavio komunikacija socialinėje žiniasklaidoje atneša apčiuopiamos naudos. „Visi norime dirbti su motyvuotais, entuziastingais darbuotojais, tačiau dažniausiai tokie darbus jau turi ir aktyviai skelbimų nenaršo. Dėl šios priežasties žinutės socialiniuose tinkluose leidžia nuolatos būti potencialių darbuotojų radare, net jeigu jie šiuo metu aktyviai neieško darbo“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Be to, anot J. Narkevičiūtės, šitaip darbuotojai prieš darbo pokalbį, pretendavimą į atvirą poziciją, jau geba susidaryti bent pirminį įspūdį apie darbą organizacijoje. Tai leidžia priimti tvirtesnį sprendimą kandidatuoti ir taupo organizacijos išteklius, skiriamus darbuotojams pritraukti.

„Taip pat rodydami darbuotojus įtraukiame jų artimųjų ratą, o darbuotojui visada svarbus šeimos, draugų palaikymas, kad jis dirba prasmingą ir įdomų darbą“, – papildo pašnekovė.

Pasirinktas kanalas priklauso nuo tikslų

Jeigu įmonė nusprendė, kad komunikacijos socialiniuose tinkluose jai reikia, prieš pasirenkant tinkamiausią kanalą, svarbu atsakyti į vieną, bet labai reikšmingą klausimą – ką norime potencialiems darbuotojams pasakyti? „Priklauso nuo naujų talentų pritraukimo strategijos. Ar orientuojamės į „entry level“ kandidatus, ar mums reikalingi labai aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos lengva suskaičiuoti ant rankos pirštų. Lietuvos auditorija sėdi „Instagram“, „Facebook“, „YouTube“ ir „LinkedIn“ kanaluose, tad galvos laužyti, kur dirbti su komunikacija, tikrai nereikia“, – tikina J. Narkevičiūtė.

Negalima griežtai teigti, kad vienas ar kitas kanalas yra geresnis ar blogesnis. „Žinoma, kad „LinkedIn“ vien savo specifika diktuoja tai, kad čia reikia komunikuoti apie laisvas pozicijas ir galimybes organizacijoje, tačiau tai vėl susiveda į išlaidas ir atsiperkamumą. Geras pavyzdys – darbinate 300 darbuotojų ir ieškote labai įvairių sričių, tai reikia abiejų kanalų, nes „Facebook“ pasieksite daugiau žmonių ir mažesne kaina, gebėsite turėti didesnį dažnį jų eteryje, o „LinkedIn“ jau atidžiau investuosite, siekdami specifiškesnių pozicijų atstovų“, – pateikia pavyzdį pašnekovė.

Pasirenkant tinkamiausią komunikacijos strategiją, irgi svarbiausia pradėti nuo to, kokie tikslai keliami – ar tai CV skaičiaus padidinimas, ar apskritai didesnis žinomumas, kad „mes samdome“, „turime naują departamentą“ ir pan.

Taip pat labai reikšminga vadovo komunikacija. „Vadovo vaidmuo šiuo atveju nesikeičia – tiesiog yra svarbus, nes užduoda toną visai organizacijai, jos elgesiui. Čia kalbame ne tik apie aukščiausio lygio, bet ir apie vidurinės grandies vadovus. Darbuotojai ateina dirbti į komandas ir vadovas visada yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl jie ten lieka ir auga. Dėl to matyti vadovus socialinėje žiniasklaidoje, tiek prekių ženklo paskyroje, tiek ką jie komunikuoja savo asmeninėje „LinkedIn“ paskyroje, tikrai svarbu. Taip susidarome pirmąjį įspūdį apie žmogų ir kaip atrodytų darbas su juo“, – įsitikinusi pašnekovė.

Populiarus vaizdinis turinys

Žinoma, nutarus plėtoti darbdavio komunikaciją socialiniuose tinkluose, būtina ją įgyvendinti nuosekliai. „Tam, kad ji veiktų, reikia turėti ką komunikuoti, kuo rūpinasi vidinė komunikacija. Tradicijos, ritualai, vidiniai organizacijos renginiai ir suteikia žinutes, ką komunikuojame į išorę“, – neabejoja J. Narkevičiūtė.
 
Lietuvos darbdaviams pašnekovė rekomenduoja pasidairyti į užsienyje vykdomų darbuotojų pritraukimo kampanijų pavyzdžius, tokių kaip „L’Oréal“, „Heineken“, „Microsoft“. „Žinoma, reikia suvokti, kad tai kainuoja tikrai nemažus pinigus ir ypač laiko investicijas, tačiau užsienio pavyzdžiai gali būti puikus įkvėpimas veiksmams čia“, – teigia „bigNow“ vadovė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai