GERO VADOVO ABC (#)

Janis Muchks prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 35 s.
Darius Pietaris Asmeninio albumo nuotr.
Ne kiekvienas žino kaip būti geru vadybininku, tačiau praktiškai kiekvienas galime papasakoti apie savo patirtį su blogu vadybininku. Visi turime savo siaubo istorijų apie „bosą“, nevengiantį palaidyti liežuvį ar darbo vietoje prasilėkti emocine karusele. Kai santykiai tarp vadovo ir jo pavaldinių yra įtempti, o darbuotojai ne itin laukia sekančio jo vizito – susidaro „us vs. them“ tipo aplinka, kas yra visiškas komandinio darbo antominas. Toks iš pažiūros paprastas dalykas, kaip netinkamas vadovo elgesys, gali smarkiai pakenkti darbo kolektyvo produktyvumui, o tokiai situacijai įsibėgėjus ją tampa be galo sunku, o kartais ir nebeįmanoma suvaldyti. Apie tai, kokiu turėtų būti sėkmingas įmonės vadovas, savo mintimis dalinasi konsultantas Darius Pietaris.

Pašnekovas mano, jog vieningo, universaliai visiems vadovams tinkančio konkrečių savybių rinkinio nėra, kadangi viskas priklauso nuo to, kokia jo įmonės veiklos sritis ar vadovo vadovaujamo padalinio funckija joje, tačiau visgi įvardija kelias svarbiausias.

Prieinamumas

Vienas vadovo bruožų – gebėjimas palaikyti atvirą ir abipusį ryšį tarp savęs ir pavaldinių.
„Išgirsti ir suprasti jo pavaldume dirbančius žmones vadovui yra be galo svarbu, kadangi jis pats savo funkcijas atlieka būtent per pavaldinius. Jis ne savo rankomis įvykdo įmonei reikalingas užduotis, o pasitelkdamas kitų žmonių darbu bei kompetencijomis”,– teigia D. Pietaris.
Jeigu darbuotojai nesijaučia galintys bet kada prieiti prie vadovo iškilusiems klausimams aptarti ar pateikti pasiūlymą darbo sąlygoms pagerinti, tai visai įmanoma ir tokia situacija, kurioje jis laiku nesužinos apie išties „degančias” problemas.
Gero, efektyviai dirbančio vadovo durys, anot mūsų pašnekovo, visados turi būti atviros jo darbuotojams.

Gebėjimas sukurti palankų darbui „klimatą”

Įmonei iškyla rimta problema, jeigu vienas ar daugiau jos darbuotojų nebeatlieka savo darbo efektyviai. Kaip teigia D. Pietaris, išsiaiškinti to priežastis ir jas pašalinti yra viena esminių vadovo atsakomybių. Pasak pašnekovo tam yra keturios pagrindinės priežastys.
„Viena priežasčių yra ta, kad darbuotojui gali būti paprasčiausiai nepakankamai aiškiai suformuluoti tikslai ir jie tiesiog tiksliai nežino ką turėtų daryti ar ką daro klaidingai. Tokiais atvejais vadovas turi juos aiškiai nurodyti ir pasakyti ko tikisi iš žmonių, vietoj to, laukt kol jie tai kažkokiu būdu suvoks patys. Antra iš tokių priežasčių būna tokia, jog darbuotojas nėra pakankamai motyvuotas tinkamai atlikti reikiamas užduotis ir tiesiog jų neatlieka, nes nenori. Tokiu atveju vadovas turėtų susimąstyti ar jis išties padarė iš savo pusės viską tai motyvacijai palaikyti. Trečioji priežastis gali būti ta, kad darbuotojas neturi savo žinioje pakankamai resursų ir įrankių, kad galėtų maksimaliai kokybiškai atlikti savo darbą. Šiuo atveju vadovas turėtų tai pastebėti ir padaryti iš savo pusės viską, kad darbuotojas turėtų viską, ko jam gali prireikti.

Paskutinioji priežastis paprastai yra ta, jog darbuotojas paprasčiausiai nemoka padaryti darbo, reikalingo įmonės užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju, jei darbuotojas jam vertingas vadovas turėtų apsvarstyti galimybę kelti jo kvalifikaciją ir suteikti jo darbui reikalingas kompetencijas”,– savo mintimis dalinasi pašnekovas.

Atsparumas stresui ir kantrybė

Vadybininkas turi gebėti „blaivia galva” priimti reikšmingus ir skubius sprendimus. Negebėjimas susivaldyti stresinėje situacijoje, iš visų pusių užgriuvus darbams, tikrai gali jam pakišti koją. Išsiūgdyti kantrybę ir tvirtus nervus yra būtina, kadangi galų gale ateis ta diena, kai bus padaryta klaidų, kai viskas nesiklostys taip, kaip turėtų. Gebėjimas žengti žingsnį atgal ir efektyviai įvertinti situaciją bei rasti sprendimą iškilusioms problemoms yra bene viena iš svarbiausių savybių, kurias turėtų išsiugdyti vadovas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai