PLONA RIBA TARP VARTOTOJŲ TEISIŲ IR DUOMENŲ RINKIMO: KAIP IŠLAIKYTI PUSIAUSVYRĄ? (#)

Ieva Kniukštienė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 17 s.
Raminta Bučiūtė Asmeninio albumo nuotr.
Jungtinės Karalystės informacijos komisijos biuras (BIKO) pateikė naujas rekomendacijas dėl slapukų naudojimo ir pabrėžė, kad tikslinės reklamos (angl. targeted advertising) internete rinkos reguliavimas turi keistis ir užtikrinti vartotojų privatumą. Taip pat BIKO išleido rekomendacijas dėl programuojamosios reklamos pirkimo aukciono būdu (angl. Real Time Bidding; RTB). Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė Raminta Bučiūtė atkreipia dėmesį, kad slapukų naudojimo taisyklės privalo būti žinomos ne tik vartotojui, bet ir interneto puslapio valdytojui.

Kas yra RTB?

Dauguma vartotojų yra patyrę situaciją, kai, atlikus kokios nors prekės paiešką, tų pačių ar panašių prekių reklama vėliau internete persekioja net keletą savaičių. Būtent RTB technologija leidžia reklamos užsakovams užtikrinti vartotojo interesus atitinkančios tikslinės reklamos pasiūlymus. Anot teisininkės, RTB technologija apima keletą etapų. Pirmojo metu informacija renkama, paskui sudaromas vartotojo profilis.
„Vartotojui apsilankius interneto svetainėje, jo įrenginyje įdiegiami slapukai. Vėliau, lankant skirtingas interneto svetaines, slapukas iš to paties įrenginio (pavyzdžiui, mobiliojo telefono) renka informaciją apie vartotojo buvimo vietą, pomėgius, lytį, religiją, finansinę padėtį ir kt. Slapuką vartotojo įrenginyje įdiegusi šalis, pavyzdžiui „Google“, iš apie vartotoją surinktos informacijos sudaro jo profilį, apimantį tokią informaciją kaip amžius, lytis, pomėgiai, religiniai įsitikinimai, išsilavinimas, atliktos paieškos, mėgstamos interneto svetainės ir pan.“, – vardija pašnekovė.
Paskui vyksta dar daugiau vartotojui nematomų procesų. Vartotojui ketinant apsilankyti interneto svetainėje, turinčioje parduodamą reklamos plotą, jo profilis išsiunčiamas reklamos užsakovams, kurie dalyvauja reklamos ploto pirkimo aukcione.
„Reklamos užsakovas (tiksliau, programinė įranga), kuris pagal gautą profilį nustatė, kad vartotojas yra potencialus jo klientas, pateikia statymą dėl galimybės šiam vartotojui rodyti savo reklamą. Užsakovas, kuris pasiūlo didžiausią sumą, gauna reklamos plotą, ir vartotojui pristatoma jo reklama“, – sako R. Bučiūtė.

Anot jos, šį reklamos ploto pirkimo ir parodymo vartotojui procesą programinė įranga atlieka, kol vartotojui yra užkraunama interneto svetainė su parduodamu reklamos plotu. Tokie procesai vyksta nuolat, einant iš vienos interneto svetainės ar programėlės į kitą. Dauguma vartotojų matomų reklamų buvo parinktos, pritaikytos ar suasmenintos sekimo slapukų ir RTB proceso metu.

Problemų daugiau, nei atrodo

Visa ši situacija puikiai žinoma ir verslo bendruomenei, ir teisinėje aplinkoje, tačiau didžiausi nesklandumai vis dar neišspręsti. Visų pirma, net ir praėjus daugiau nei metams po BDAR įsigaliojimo, dauguma interneto svetainių tinkamai neinformuoja vartotojų apie naudojamus sekimo įrankius ir trečiuosius asmenis, kuriems vėliau yra perduodami šie duomenys. Be to, pašnekovė pastebi, kad pažeidžiama ir vartotojo pasirinkimo teisė.
„Interneto svetainių gaunami sutikimai dėl asmens duomenų rinkimo ir naudojimo neatitinka BDAR reikalavimų, nes būna iš anksto pažymėti langeliai, nesuteikiama pasirinkimo vartotojui, nenurodoma išsami informacija ir kita“, – teigia R. Bučiūtė.
Be to, ekspertė pateikia įdomų atvejį, kurio metu nustatyta, kad populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ informaciją renka net tada, kai vartotojas lankosi ne jų puslapyje.
„Belgijos privatumo apsaugos komisijos kartu su Leveno katalikiškojo universiteto mokslininkais atlikto bendro tyrimo metu nustatyta, kad „Facebook“ nuolat renka informaciją net ir ne apie aktyvius ar registruotus vartotojus jų lankomose trečiųjų asmenų svetainėse. Jeigu turite „Facebook“ paskyrą, o interneto svetainė, kurioje apsilankėte, turi „Facebook“ mygtukus „Dalintis“ ar „Patinka“, „Facebook“ gaus informaciją, kad jūs lankėtės toje svetainėje, kiek laiko praleidote ir pan., net jeigu ir nepaspausite mygtuko „Patinka“. Tikėtina, kad visose svetainėse esantys „Twitter“, „YouTube“, „LinkedIn“ ir kitų socialinių tinklų papildiniai atlieka tokius pačius veiksmus“, – pasakoja pašnekovė.

Tarptautiniai klausimai

Pašnekovės teigimu, RTB proceso metu vartotojo asmens duomenys yra išsiunčiami (perduodami) tretiesiems asmenims (reklamos užsakovams), kuriuos ne visada galima nustatyti ir kurių serveriai gali būti bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau BDAR draudžia perduoti europiečių asmens duomenis juridiniams asmenims, kurie neužtikrina BDAR reikalavimų.
„Dar viena problema yra ta, kad nėra žinoma, ką reklamos užsakovai daro su gautais duomenimis apie vartotoją po nesėkmingo statymo: ar tie duomenys yra ištrinami, ar toliau saugomi serveriuose ir kaip užtikrinamas tokių duomenų saugumas“, – įsitikinusi R. Bučiūtė.

Kaip elgtis verslui?

Pašnekovė skatina verslininkus, interneto svetainių valdytojus, atsakingai pažvelgti į RTB ir BDAR procesus ir pirmiausia atlikti savo interneto svetainėje naudojamų slapukų bei kitų duomenis renkančių technologijų auditą ir išsiaiškinti, kas dar (be pačių valdytojų) renka lankytojų duomenis.
„Atlikus auditą, siūlyčiau pasirengti BDAR reikalavimus atitinkančią slapukų sutikimo formą. Vartotojų duomenys yra vertinga informacija kuriant rinkodaros strategijas, pozicionuojant prekių ženklą ar užsakant reklamas, tačiau svarbu, kad po institucijų patikrinimų nereikėtų mokėti BDAR numatytų baudų ir pašalinti BDAR reikalavimų neatitinkančiu būdu surinktų asmens duomenų“, – sako pašnekovė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai