VERSLUI REKOMENDUOJAMA NENURAŠYTI „FACEBOOK“ (#)

Kamilija Linkutė prieš 4 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 53 s.
Edgaras Petručionis. Asmeninio albumo nuotr.
Greičiausiai nė viena kompanija neįsivaizduoja savo organizacijos gyvenimo be socialinių tinklų, o ypač „Facebook“. Tai buvo pirmasis socialinis tinklas, įrodęs, kad organizacija privalo kalbėti apie save būtent šioje platformoje ir visai nesvarbu, ar užsiimate prekyba kava, ar investuojate akcijų biržose. Tačiau greičiausiai daug kas, ne vien dirbantieji su socialiniais tinklais, vis nugirsta mįslingų kalbų apie „Facebook“ mirtį. Ir visai neatsitiktinai – kaskart atsiranda įvairių prognozių, rodančių, kad galbūt tokia mirtis tikrai ištiks. Tačiau šį kartą apie kai ką kita – kasmetį „Facebook“ augimą.
 
Portalas „Statista.com“ pateikė duomenis, pagal kuriuos šis tinklas ne tik nemiršta, bet ir labai sėkmingai augina auditoriją. Pagal 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenis, „Facebook“ išlieka populiariausia socialinių tinklų platforma, kuria naudojasi 2,41 mlrd. vartotojų. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, tai yra beveik trečdalis pasaulio gyventojų. Apie didžiausio socialinio tinklo laikomas pozicijas pasakoja „Havas Group Lietuva“ skaitmeninės rinkodaros strategas Edgaras Petručionis.
 
„Facebook“ turi beveik 75 proc. visų interneto naudotojų

Vis dažniau pasigirsta informacija apie „Facebook“ mirtį jaunoje auditorijoje, tačiau statistiškai jis pirmauja. Pašnekovo teigimu, tokį fenomeną galima lyginti su dangoraižio statyba, kai, baigus išorės darbus ir priėjus prie vidinių, pastato aukštai taip greitai nebeauga. „Tas pats ir su „Facebook“ – per pastaruosius penkerius metus šiam tinklui pavyko savo vartotojų bazę užsiauginti iki 2,41 mlrd. unikalių vartotojų, o turint omenyje faktą, kad Kinijoje „Facebook“ tinklas yra uždraustas (taigi galime atimti dar apie 820 mln. vartotojų), „Facebook“ apima beveik 75 proc. visų interneto naudotojų. Augimas galimas tik didinant patį interneto naudotojų skaičių, kuo kitiems, daug mažesniems, tinklams rūpintis nereikia“, – tikina skaitmeninės reklamos specialistas.
 
Svarbiausia nesivaikyti madų ir sekti paskui savo tikslinį vartotoją

Verslams sukant galvą, ar vis dar verta investuoti į „Facebook“, E. Petručionis net nesudvejoja: „Viskas priklauso nuo to, į kokį tikslinį vartotoją yra orientuotas prekių ženklas: jei tai masinio naudojimo prekė, geresnio socialinio tinklo nei „Facebook“ šiuo metu tiesiog nėra. Jei tai nišinis drabužių, kosmetikos prekių ženklas, skirtas jaunesnei auditorijai, „Instagram“ taip pat gali tapti pagrindiniu komunikacijos kanalu. Tačiau net ir tokiu atveju „Facebook“ profilis bus reikalingas, norint suaktyvinti bet kokias reklamas šiame tinkle. Svarbiausias mano patarimas būtų nesivaikyti madų ir sekti paskui savo tikslinį vartotoją – komunikuoti su juo ten, kur jis yra dabar ir kur tikisi iš prekių ženklo sulaukti informacijos“. Socialinių tinklų ekspertas priduria, kad pagal augimo tempus ateityje liks tos pačios trys populiariausios pozicijos: „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“.
 
Užsienis atsisako nuolatinės komunikacijos socialiniuose tinkluose
„Nebūtina apie save pasakoti kasdien, nes nė vienas prekių ženklas neturės tokio biudžeto, kad visi tiksliniai vartotojai pamatytų visas jų kasdien skelbiamas žinutes.“
E. Petručionis.
Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu užsienio rinkodaros specialistai supranta, kad nuolatinė komunikacija nėra būtina: „Vietoj to pasirenkamas darbas kampanijų pavidalu, kai per mėnesį ar du iškomunikuojama aiški pozicionavimo žinutė, sukuriamas kokybiškas turinys. Nebūtina apie save pasakoti kasdien, nes nė vienas prekių ženklas neturės tokio biudžeto, kad visi tiksliniai vartotojai pamatytų visas jų kasdien skelbiamas žinutes.“
 
Lietuviai vadovaujasi pasaulinėmis tendencijomis

Dažnai kalbama, kad lietuviai nesinaudoja tikrai populiariais socialiniais tinklais („Twitter“, „Snapchat“ ir t. t.), tačiau skaitmeninės reklamos ekspertas nesutinka su lietuvių tam tikru žingsniu atgal, atsižvelgiant į socialinių tinklų tendencijas. „Testuojame ir esame daugelyje skirtingų socialinių tinklų („Snapchat“, „Reddit“, „TikTok“, „Spotify“, „Pinterest“ ir t. t.), todėl vien tai, kad Lietuvoje labai greitai neišpopuliarėjo „Twitter“, dar nereiškia, kad nesidomime tuo, kas vyksta užsienyje. Pavyzdžiui, „Snapchat“ kas mėnesį Lietuvoje naudojasi daugiau nei 270 tūkst. unikalių vartotojų, tai sudaro daugiau nei 15 proc. visų interneto naudotojų. Nors šis tinklas labiau skirtas jaunimui, mūsų ten tikrai yra pakankamai“, – užtikrintai sako E. Petručionis.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai