KAIP IŠVENGTI VIEŠOJO KALBĖJIMO BAIMĖS? (#)

Inga Rauluševičienė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 57 s.
A. Viltrakis Asmeninio albumo nuotr.
Algirdas Viltrakis (30), ne tik veda viešojo kalbėjimo ir charizmos lavinimo mokymus įmonėms, organizacijoms, ugdymo įstaigoms, konsultuoja individualiai, bet ir yra MB Saviugdos mokymų centro „Charizma.lt“ įkūrėjas, be to, sutinkamas reklamose ir filmuose, nes aktorystė jį tiesiog „veža“! Viešasis kalbėjimas – ne duotas įgūdis, o polinkis, kurį galima išsiugdyti per trumpą ar ilgą laiką, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio norą ir darbą, bet daug svarbiau, kad be jo nebus efektyvios komunikacijos ne tik su savimi, iššūkiais, kasdiene aplinka, tiksline auditorija, bet ir sunkiau pasieksite sėkmę versle ar organizacijoje kaip lyderis – vadovas.

Mokytis bendrauti pradėkite kuo anksčiau

Pasak viešojo kalbėjimo trenerio A. Viltrakio, bendrauti reikia mokytis kuo anksčiau, pavyzdžiui, naujausi atlikti statistiniai tyrimai rodo, kad vaikas mokosi netgi būdamas mamos įsčiose, tad tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kaip jie bendrauja vienas su kitu. Pirmieji mokymosi įgūdžiai atsiranda dar gyvenant vaikui šeimoje, o tėvai tampa pavyzdžiais ir mokytojais, vėliau ugdymo vietos: darželis, mokykla ir pan. Viešasis kalbėjimas, tai ne vien kalbėjimas prieš auditoriją, tik mūsų visuomenėje yra susiformavęs siauras požiūris, kad viešasis kalbėjimas yra tik tada, kai mes esame prieš auditoriją ir jai kalbame. Taigi viešasis kalbėjimas yra visur, kur bent vienas gyvas žmogus mus mato, girdi arba jaučia, pradedant nuo darbo aplinkos, tęsiant pokalbį telefonu ir netgi einant gatve. Taip bendraujame kūno kalba, nes perduodame kitiems informaciją apie mūsų pasitikėjimo savimi lygį, statusą, emocinę būseną.

Norint efektyviai komunikuoti, svarbu išmokti bendrauti su savimi

A. Viltrakis mokėjimą komunikuoti prilygina pagrindiniam gyvenimo įgūdžiui. Norint mokėti efektyviai komunikuoti su kitais, pirmiausia reikia išmokti bendrauti su savimi: nuo to priklauso pasitikėjimo savimi lygis, nuotaika, produktyvumas, santykis su aplinka.

„Mokėjimas komunikuoti su kitais – tai gebėjimas suprasti, kokią informaciją siunčiu pašnekovui savo kūno kalba, balso tonu ir žodžiais. Dažnai norime siųsti vieną informaciją, tačiau nesuprasdami savo kūno kalbos perduodame visai kitą informaciją. Mūsų pasąmonė nuolat skenuoja ir analizuoja kiekvieną žmogų, kurį sutinkame akiratyje, o ypač tą, su kuriuo mes bendraujame. Labai svarbu matyti, girdėti ir jausti pašnekovą: jo kūno kalbą, balso toną ir analizuoti, ar jo kalbėjimas siejasi su kūno kalba bei balso tonu ar ne. Dažnai ir trūksta to supratimo, įsiklausymo, ką kitas mums nori pasakyti“, – paaiškina „Charizma.lt“ įkūrėjas.

Būna taip, kad žmogus sako viena, tačiau jo kūnas rodo visai kitus ženklus ir, jei suprantame tokius siunčiamus signalus, galime jam padėti. Pavyzdžiui, pardavėjas gali lengviau parduoti, mokytojas lengviau suprasti ir prieiti prie mokinio, draugas lengviau suprasti draugą. Visuomet naudingiau efektyviai komunikuojant nesiekti valdyti žmonių, manipuliuoti jais, o kalbėti paprastai ir be specialių technikų.

Viešasis kalbėjimas – asmeninis pasirinkimas

Kaip teigia A. Viltrakis, viešojo kalbėjimo baimės tikrai neišvengsime, tačiau susipažinti su ja, susidraugauti bei išmokti ją suvaldyti iki logiško lygio tikrai galima: „Pats esu to pavyzdys: puikiai atsimenu savo atsistojimą prieš auditoriją, kai jaučiu beprotišką širdies plakimą, kojų ir rankų drebėjimą, kaistantį veidą, kurį išmuša raudonis, nors tai dar ne blogiausia patirtis! Jei tekdavo skaityti tekstą, įsimindavau tik pirmąją eilutę, o po jos matydavau tik pavienius žodžius, kurių prasmės nebesuprasdavau, vėliau tik padrikas raides... Tai nebebuvo vien trumpalaikė baimė, tai buvo baimė, virtusi fobija. Sakoma: „Bijai vilko, neik į mišką.“ Taigi viešojo kalbėjimo baimės galime išvengti tiesiog stengdamiesi nepakliūti ten, kur gali tekti kalbėti prieš auditoriją, arba dirbdami su tuo – spręsti jums.

Iškalbos menas – ne prigimtinis talentas, o polinkis

„Labai svarbu mokytis bendrauti. Didelė dalis lyderių, įvairių valstybių vadovų moka profesionaliai bendrauti. Priklauso dar ir nuo veiklos, kurią asmuo vykdo, kuo verčiasi, pavyzdžiui, geras programuotojas gali blogai kalbėti prieš auditoriją ir nemokėti bendrauti, tačiau gali uždirbti kur kas daugiau už tą, kuris tai moka. Netikiu duotybėmis, tikiu polinkiu. Aš pats nuo dešimties metų išsikėliau tikslą išsiugdyti bendravimą su bet kokio tipo žmogumi, nes apskritai man žmonės labai įdomūs. Gal nuskambės keistokai, bet į kiekvieną iš jų žiūriu kaip į naują planetą. Kiekvienas, atsidūręs naujame pasaulyje, žiūrėtų į viską blizgančiomis akimis, taip ir mano atveju – aš dažnai taip žiūriu į kiekvieną sutiktąjį“, – atskleidžia pašnekovas.

Be vidinio noro ar polinkio sunku kažko mokytis, bet visgi to galima išmokti. Nors, jei akies krašteliu patyrinėtume kultūrinius skirtumus, išvystume akivaizdų kontrastą tarp gražaus ir ekspresyvaus itališko bendravimo bei dažnai solidaus lietuviško kalbėjimo.

Viešasis kalbėjimas – vienas iš sėkmės veiksnių

Jūsų sėkmę lemia ir viešasis kalbėjimas. Iš prigimties esame linkę daugiau bendrauti su labiau pasitikinčiais žmonėmis dėl smegenyse esančių veidrodinių neuronų, kurie yra mūsų empatijos pagrindas ir perima kito žmogaus būseną. Kitaip tariant, mes norime perimti iš pasitikinčio savimi pasitikėjimą savimi, o ne iš nepasitikinčio savimi nepasitikėjimą savimi.

„Viešojo kalbėjimo baimės neišvengsime ir to nerekomenduoju. Tiesiog reikia mokytis su ja susidraugauti, t. y. suvaldyti ją, susitinkant ir einant į tiesioginį ryšį su savo baime. Iš pradžių reikia suprasti, ko konkrečiai aš bijau, ir atsakyti į šiuos klausimus: susimauti, pasirodyti kvailas, užstrigti, likti nesuprastas. Pavyzdžiui, mano praktikoje buvo specialiai sukuriamas ėjimo manevras į baimės būseną: susirinkimuose užduodavau kvailą klausimą (bent po vieną per dieną), bandydavau susimauti prieš kitus ir neišsisukinėti, norėjau pajusti, kas tas mano blogiausias scenarijus, norėjau susitikti su savo baime ir susitikau! Ar rekomenduoju tai kitiems – sunku pasakyti, nes priklauso nuo individualaus pajautimo ir poreikio. Norite sumažinti viešojo kalbėjimo baimę? Tereikia daug repeticijų ir mokytis kokybiškų baimės valdymo technikų“, – tvirtina viešojo kalbėjimo ekspertas.

Profesionali kalba versle kuria pridėtinę vertę

Lektoriaus A. Viltrakio nuomone, sėkmė lydi tą verslininką, kuris tiki savo idėja ir dar žino, kaip iš to uždirbti, bet vienas verslininkas nieko nesukurs, jam reikia komandos: „Tad mokėjimas bendrauti ir investuotojams pristatyti savo idėją yra tikrai didžiulis pranašumas. Vis dar gaji nuomonė, kad viešojo kalbėjimo menas kuria pridėtinę vertę, tačiau vadovui lyderiui tai nėra būtinybė ir to galima išvengti, perduodant šią funkciją kitam organizacijos atstovui. Įsivyrauja tendencija, kad jaunoji karta mieliau renkasi mažiau apmokamą darbą, bet smagią kultūrinę aplinką ir kolektyvą bei gebantį bendrauti, motyvuojantį vadovą – lyderį. Į tai rekomenduočiau atkreipti dėmesį įmonių valdytojams, kurie investuoja milžiniškus pinigus, norėdami pritraukti jaunų specialistų, tačiau niekaip negali jų išlaikyti ilgesnį laiką.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai