Kasdien išgirstame nuo kelių iki keliasdešimt istorijų, tačiau dažnai nesusimąstome, kas yra gera, įtaigi ir įdomi istorija. Visgi, gyvenimiškos situacijos dažnai parodo, jog asmeninės istorijos yra daug paveikesnės nei tyrimai, faktai ar skaičiai.

Viešo kalbėjimo ir kūrybinio mąstymo įgūdžių trenerė, OVC Consulting partnerė Viktorija Matusevičiūtė, kuri spalio 23 d. ves praktines dirbtuves „Išdrįsk pradėti“ susitikime „Storytelling: istorijų pasakojimas“, sutiko pasidalinti savo žiniomis apie storytelling‘ą – gebėjimą pasakoti įtraukiančias, paveikias ir įsimintinas istorijas.

Amžius – nesvarbus

Paklausta, kuriai amžiaus kategorijai yra lengviausia mokytis storytelling‘o, Viktorija neišskiria vienos grupės. „Kartą per mokymus prie manęs priėjo vyresnio amžiaus moteris. Buvo džiugu girdėti, kad nepaisant to, jog save laikė puikia istorijų pasakotoja, mokymuose ji atrado pasakojimo struktūrą, padedančią nuvesti klausytoją prie esminės istorijos žinutės. Kitą kartą bendraujant su vienu jaunuoliu išgirdau, kad jis pirmąkart suprato, kokios istorijos svarbios ir paveikios jo kalboje bendraujant su klientais“.

Viktorijos teigimu, turimų papasakoti istorijų kiekį ir kokybę lemia ne amžius, o tai, kaip žmogus reflektuoja jį supančią aplinką, įvykius, patirtis. Kita vertus, šiandien interneto, socialinių tinklų, įvairių tinklaraščių dėka, per tą patį laiką mus atakuoja kur kas daugiau turinio, nei anksčiau, tad autentiškos, asmeninės istorijos, kurių negali „suguglinti“ įgauna kitą vertę ir prasmę.

Naudinga ne tik versle, bet ir asmeniniuose santykiuose

Kalbant apie storytelling‘o praktinę naudą, Viktorija pirmiausiai pamini profesinę sritį. „Lengviausiai istorijų vertę ir prasmę matau susitikimuose su klientais ir partneriais – jaučiu, kad istorijos ir pavyzdžiai padeda jiems labiau pasitikėti manimi ir savimi priimant vieną ar kitą sprendimą, ryžtis pasielgti vienaip ar kitaip. Jaučiu, kad istorijos taip pat padeda ugdant žmones, perteikiant didelius kiekius informacijos – labiau sudomina, įtraukia, energizuoja, padeda suprasti ir įsiminti, išlaikyti dėmesį ilgą laiką“.

Moters teigimu, storytelling‘as yra itin veiksmingas siekiant didinti pardavimus. „Dažniausiai storytelling‘o mokymus tenka vesti pardavėjams. Galime pasakoti istorijas apie save, savo organizaciją, produktus ir paslaugas, kitus klientus, įvairius įvykius savo ir kitų gyvenimuose. Istorijos padeda išsklaidyti klientų prieštaravimus ir abejones tavimi, tavo produktu ar paslauga.“

Mokėti pasakoti geras istorijas pravartu ir asmeniniame gyvenime. „Istorijos neformaliuose pokalbiuose su draugais ar artimaisiais tiesiog daro mus įdomesniu, gyvesniu, spalvingesniu pašnekovu, padeda megzti emocinį ryšį ir pasitikėjimą.“

Paklausta, kokia girdėta istorija labiausiai įsiminė jai pačiai, Viktorija daug negalvojusi atsako: „Turiu silpnybę trumpoms istorijoms, žodžio tikslumui ir taiklumui. Labiausiai man įstrigusi – Hemingvėjaus šešių žodžių istorija „For sale: baby shoes, never worn. Lietuviškai gaunasi tik penki žodžiai, kurių užtenka papasakoti labai liūdnai istorijai – „Parduodama: kūdikio bateliai, niekad nenešioti“.“

Aktualumas, rišlumas, intriga

Paklausta, kokie aspektai yra būtini įtaigiai ir įsimintinai istorijai, Viktorija dalinasi keturiais esminiais patarimais tam, kad kiekvienas galėtų tokią istoriją papasakoti:

1. Žinok, ką nori pasakyti savo istorija. Pasirink adekvačią ir aktualią situacijai ir pašnekovui istoriją. Prieš ją pasakodamas žinok, kokią vieną esminę žinutę nori ją savo pašnekovui perduoti.

2. Suasmenink ir sukonkretink savo istoriją – pritrauk ją prie konkretaus klausytojo, praturtink konkrečiomis detalėmis, aiškiai įvardyk pagrindinių veikėjų emocijas, pastangas. Sudėliok istoriją, atsirenkant, kuriuos dalykus svarbu šiuo konkrečiu atveju paminėti, o kuriuos galima praleisti. Daryk pauzes ties svarbiausiais akcentais.

3. Fiksuok tau nutinkančias istorijas, kad, esant poreikiui, turėtum, ką papasakoti. Tam ypač tinka įvairūs nemalonūs gyvenimo įvykiai ir nutikimai. Kai kitakart nutiks kažkas blogo ar nemalonaus, pagalvok, kokią istoriją apie tai gali pasakoti sau ir kitiems, kad ji tave ir kitus augintų.

4. Istorija nebūtinai turi būti tavo, bet svarbu, kad ji būtų tikra ir tau prasminga. Stenkis, kad istorija nebūtų plokščia, išlaikyk klausytojo susidomėjimą, intrigą, smalsumą iki pat pabaigos. Tam reikia praktikos – treniruotis gali pradėti jau dabar, saugiose situacijose, kasdieniuose pokalbiuose su artimaisiais ar draugais.