KAIP NEPERDEGTI IR PADIDINTI PRODUKTYVUMĄ SAVO VEIKLOJE? (#)

BZN start prieš 2 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
Vytautas Ašeris Asmeninio albumo nuotr.
Vadovaujant tarptautinei komandai, su darbuotojų efektyvumo, įsitraukimo ir motyvacijos klausimais tenka susidurti kasdien. Dėl per didelio krūvio ir gyvenimo tempo dažnas darbuotojas ima ir „perdega“. Anot Vilniaus universiteto partnerystės profesoriaus Vytauto Ašerio, didele dalimi perdegimą lemianetinkamai pasirinkti efektyvumo didinimo metodai ir organizacijos aplinka.

„Darbo aplinka ir patirtis su studentais universitete paskatino domėtis, kaip persitempimo bei motyvacijos praradimo problemas sprendžia mokslas ir kaip jo rezultatus pritaiko verslas. Nuo dėmesingo įsisąmoninimo („Mindfulness“) praktikavimo iki streso ir koncentracijos lygį matuojančių išmaniųjų prietaisų naudojimo ar net smegenų stimuliavimo psichoaktyviomis substancijomis, – visa tai bandymai atrasti ar sukurti geresnę savęs versiją. Tačiau jau kuris laikas vis garsiau kalbama apie „Flow State of Mind“ techniką, padedančią įeiti į sąmoningą „srauto“ būseną ir leidžiančią komfortiškai bei sveikai pasiekti labai aukštus asmeninio efektyvumo rodiklius”,- sako V. Ašeris.

Nuo meditacijos iki kenksmingų įpročių

Pašnekovas pastebi, kad žmonių smegenys šiandien iš esmės yra tokios pat, kaip ir prieš dešimt tūkstančių metų, bet nepaisant to, kasdienės užduotys tampa vis sudėtingesnėmis. 

„Meditacija, joga, miego fazes stebintys prietaisai, specialios kavos ir arbatos, didelės vitamino C dozės, melatonino preparatai ar iš kanapių išgaunamos medžiagos – tai tik ledkalnio viršūnė metodų, kuriuos išbando maksimalios koncentracijos ir efektyvumo siekiantys specialistai. Kai rezultatų reikia greitai, kartais balansuojama ir ant ribos. Silicio slėnyje startuolių ir technologijų kompanijų darbuotojai, siekdami suaktyvinti savo smegenų veiklą, kartais griebiasi ir drastiškų metodų: praktikuoja psichoaktyvių medžiagų (pvz., LSD) mikrodozavimą, vartoja marihuaną, naudoja kartais net ir mediciniškai nepatvirtintus preparatus”, -atskleidžia pašnekovas.

Akivaizdu – vaikantis efektyvumo kartais peržengiama sveiko proto riba, vis dažniau fiksuojami ir persidirbimo sukelti sveikatos negalavimai.

„Štai Pasaulio sveikatos organizaciją „perdegimą“ įtraukė į „Tarptautinę ligų klasifikaciją“. Tiesa, kol kas ne kaip medicininę būklę, bet kaip profesinį sindromą, galintį sukelti rimtų pasekmių sveikatai”,- pastebi V. Ašeris.

Didesnis efektyvumas – dėl asmeninės laimės

Dažnas darbuotojas, patiria pervargimą realiai nesuvokdamas, vardan ko tiek stengiamasi. Pašnekovo teigimu, visų pirma kiekvienas žingsnis efektyvumo didinimo link turėtų būti gerai apgalvotas ir prisidėti prie savirealizacijos procesų, o sutaupytas laikas skiriamas poilsiui.

„Mano įsitikinimu, didesnis efektyvumas ir produktyvumas neturėtų tapti tikslu savaime – pirmiausia jis turi vesti prie savirealizacijos ir didėjančio asmeninio laimės pojūčio. Darbas turi teikti malonumą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Dažnai nutinka taip, kad pradėję dirbti efektyviau specialistai užuot sutaupytą laiką skyrę sau ar šeimai, jį praleidžia tiesiog toliau dirbdami, tikėdamiesi būti dar efektyvesni, dar sėkmingesni, o galiausiai tapdami tik dar labiau pavargę”,- patikina V. Ašeris.

Paradoksalu, tačiau daugiau laiko skiriant poilsiui, galima surasti ir patį efektyviausią darbo krūvio paskirstymo variantą.

„Patirtis rodo, kad darbe galima nuveikti daugiau, jei skiri dėmesio asmeninei pilnatvei. O nuo jos priklauso ir tikimybė atrasti geriausią bei efektyviausią savo paties versiją. Paradoksalu, tačiau vien tik koncentruojantis į didžiausią efektyvumą, į šoną nustumiant visus kitus dalykus, dažniausiai jo pasiekti taip ir nepavyksta”,- atskleidžia pašnekovas.

Kaip sukoncentruoti dėmesį?

Anot pašnekovo, vadinamoji komfortiška super-koncentracijos arba sąmoningo „srauto“ būsena yra tokia, kai jautiesi visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, užduotis atlieki tarsi didelių pastangų tau nereikia, pasieki itin aukštą koncentraciją ir priimi teisingus sprendimus, tačiau nejauti jokio nerimo. Pasiekus tokią būseną laikas praskrieja nejaučiant nei alkio, nei nuovargio. Kai kurie žmonės, pasiekę tokį smegenų režimą, sako, kad net junta išėjimo iš savo kūno būseną.

„Super-koncentracijos būsena yra kone geriausia, kas gali nutikti darbe. Galimybės ją pasiekti priklauso nuo daugelio veiksnių (anot Steven Kotler, šios būsenos tyrinėtojo ir populiarintojo, jų yra septyniolika) – kūrybinių, aplinkos, psichologinių ir socialinių. Kitaip tariant, tam, kad žmogus galėtų pasiekti maksimalaus efektyvumo būseną, organizacijoje turi būti tam palankios sąlygos. Vis dėlto pirmuosius žingsnius privalome žengti patys. Juos būtų galima suskirstyti į keturių etapų ciklą – organizavimą, laiko ir energijos planavimą, galvos atlaisvinimą nuo nereikalingų minčių, įsitraukimą ir stebėjimą”,- sako V. Ašeris.

Kyla klausimas, kaip pasiekti tokį aukštą koncentracijos lygį? Visų pirma vertėtų apsibrėžti savo užduotis bei aiškiai numatyti, kas bus laikoma sėkme. Po to, seka laiko planavimo etapas, svarbiausių elementų išskyrimas ir kontrolinės užduotys. Vėliau įjungiami meditacijos ir atsipalaidavimo procesai.

„Trečiajame etape, prieš galutinį susikoncentravimą, patartina atlaisvinti galvą nuo pašalinių minčių – tam gali būti naudinga meditacija ar kitų, gerai jaustis padedančių dalykų, darymas. Galiausiai, metas įsitraukti į veiklą, dalį dėmesio nukreipiant į nuolatinį progreso stebėjimą bei į sąmoningą siekį šią aukštos koncentracijos būseną išlaikyti. Svarbu paminėti, kad tokios būsenos vaikytis nebūtina visuomet ir tuo labiau – ne kiekvienoje veikloje ar profesijoje”,- įsitikinęs V. Ašeris.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai