Turbūt nerasime elektroninėje erdvėje veikiančių verslų, kuriems nebūtų reikalingas prekių logistikos sprendimas. „Vieni tai sprendžia savarankiškai ir kliaujasi bandymų ir klaidų metodu, kol randa optimalų sprendimą, kiti konsultuojasi su logistikos kompanijomis, siekdami iškart rasti tai, kas geriausiai patenkintų poreikius“, – sako įmonės „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas.

Kaltas siauras požiūris

Paklaustas, kas klysta dažniausiai ir kada logistika verslui kainuoja per daug, M. Pivoriūnas patikina, kad klaidų yra visokių, tačiau esminė ir viską apibendrinanti yra tai, kad į logistiką žiūrima per daug siauriai ir ji suvokiama kaip primityvus prekės pristatymas iš taško A į tašką B.

„Logistika nėra tik transportavimas. Dažnai klystama neįvertinant papildomų aspektų ir susijusių išlaidų, tokių kaip: atsargų valdymas, prekių sandėliavimo, pakavimo, užsakymų surinkimo sąnaudos. Kartais aklai pasirenkamas tik vienas pristatymo būdas, negalvojant apie alternatyvas. Kenkia ir įsitikinimas, kad verslininkas geriausiai žino, ko reikia jo klientui, ir tai dažniausiai apsiriboja tik pigumu“, – sako M. Pivoriūnas.

Jis priduria, kad dažnai verslininkai pamiršta įvertinti logistikos įtaką visam prekybos ciklui, nesuvokia, kad, pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu, pasirinkus greitesnį pristatymą, galima prekiauti ilgiau ir prekes vis tiek spėti pristatyti iki švenčių. Tai dažnai pasiteisina, nes būtent prieš šventes vyksta didžiausi impulsyvūs pirkimai, kai klientui svarbu gauti prekę greitai, neatsižvelgiant į tai, kad už siuntimą sumokama daugiau.

Atsakingai rinktis partnerius

M. Pivoriūnas pastebi, kad dažnas, ypač pradedantis, verslininkas nesusimąsto, kad, logistikos naštą perkėlus patikimiems partneriams, visas prekybos procesas vyks daug sklandžiau ir bus surastas tinkamiausias sprendimas bet kuriuo metu.

„Kriterijai, pagal kuriuos reikėtų rinktis logistikos kompaniją, gali būti įvairūs. Tai priklauso nuo poreikių ir rinkos, kurioje įmonė dirba. Prieš pasirenkant svarbiausia atsakyti sau į klausimą, kokį konkurencinį pranašumą ir pridėtinę vertę jūsų verslui turėtų suteikti partneris, kiek jis yra susipažinęs su kliento specifika ir rinkos sąlygomis“, – dėsto M. Pivoriūnas.

Pašnekovo teigimu, e. versle, nesvarbu, ar jis veikia B2B, ar B2C rinkoje, svarbu ne tik gabenti prekę klientui, bet ir suprasti, kaip tam tikras transportavimo sprendimas gali pagerinti kliento patirtį.

„Klientų patirtis gali būti gerinama per lankstesnį, paprastesnį pristatymą, geografinį rinkos išplėtimą, užsakymų ir prekybos valdymo automatizavimą. Iš savo patirties pastebime, kad mūsų pardavėjai su klientais kartais daugiau laiko praleidžia konsultuodami klientus dėl jų verslo, kalbėdamiesi dėl jų darbo specifikos nei dėl pačios transportavimo paslaugos. Žinoma, svarbūs ir bendriniai kriterijai, susiję su logistikos partnerio siūlomų paslaugų spektru (lėtas ar greitas, pigesnis ar brangesnis, papildomos paslaugos), paslaugų kokybe (kokius kokybinius rodiklius nusistačiusi kompanija), reputacija“, – vardija pašnekovas.

Taupyti protingai

Anot M. Pivoriūno, taupymas logistikoje labai priklauso nuo prekių, kuriomis prekiaujama. Jeigu tai mažos vertės prekės, vietinėje rinkoje dažniausiai taupomos visos įmanomos sąnaudos, imamas pigiausias siuntimo variantas. Jeigu rinka tolimesnė, tuomet prisideda greičio aspektas, kur taupyti irgi neverta. Visgi, jei prekės labai vertingos, taupyti derėtų apgalvotai.

„Tokio pirkėjo lūkesčiai yra aukšti ne tik dėl pačios prekės kokybės, bet ir dėl prekės gavimo. Nesuprantu prekiautojų, kurie siunčia rankų darbo, vienetinius juvelyrinius dirbinius, kurių kaina siekia kartais 500 eurų pigiausiu pristatymo būdu, kai nėra galimybės sekti siuntos judėjimo, nėra garantijų dėl tikslaus pristatymo, siunta keliauja nuo savaitės iki kelių ir gavėjui ją tenka atsiimti kažkur pačiam. Nors gaminys gali būti ir kokybiškas, tačiau neigiama patirtis gali sugadinti prekiautojo reputaciją ir neigiamai paveikti pardavimus“, – pasakoja „DHL Lietuva“ vadovas.

Užsienio rinkoje reikia būti atidiems

Jeigu jūsų e. prekybos verslas jau išaugo vietinės rinkos rėmus, M. Pivoriūnas pataria įvertinti logistikos partnerio aptarnaujamą pristatymo tinklą, kad vėliau nereikėtų ieškoti papildomų partnerių svečioje šalyje. Kitas svarbus aspektas – pristatymas nuo durų iki durų.

„Skirtingų tiekėjų sujungimas į vieną grandinę, konsoliduotas vežimas iš Lietuvos iki platinimo centro, kiekių perdavimas „last mile“ partneriui ir pan., gali lemti nemažą sutaupymą, tačiau tai sudėtinga ir rizikos valdymo, informacijos srauto, ir darbo organizavimo atžvilgiu. Tokias logistikos grandines gali dėlioti tik patyrę, stambūs prekiautojai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Taip pat jis pataria prekiaujant užsienyje rinktis tiekėjus, galinčius pasiūlyti ir lėtesnį, ir greitesnį pristatymą, turintį daugiau alternatyvų.

„Vertėtų žiūrėti, ką gali pasiūlyti logistikos įmonė: pristatymą į paštomatus, serviso taškus, galimybę siuntas palikti kaimynui ir kt., kas Lietuvoje kartais nėra priimtina klientams, bet pirkėjai užsienyje pripratę tuo naudotis“, – atkreipia dėmesį M. Pivoriūnas.

Trys svarbiausi patarimai

Vienas svarbus dalykas, anot pašnekovo, įsisąmoninti, kad logistikoje taip pat veikia masto ekonomija.

„Kiekis yra viskas. Kuo didesni siuntimo kiekiai, tuo geresnės siuntimo kainos. Todėl jei galima kooperuotis su draugų, pažįstamų įmone dėl siuntimo kiekių konsolidavimo, ta galimybe reikia pasinaudoti, – tikina M. Pivoriūnas ir atskleidžia antrąją gudrybę – sumaniai pakuoti siuntas. –Dauguma vežėjų skaičiuoja tūrinį svorį, tad reikia labai atsižvelgti į siuntos pakavimą. Pakavimas turi užtikrinti prekių saugumą, tačiau negali būti perteklinis ir turi užimti kuo mažiau vietos taip, kad, pavyzdžiui, 2 kg faktinio svorio siunta nebūtų apmokestinta kaip 15 kg dėl didelių pakuotės matmenų.“

Be to, pašnekovas pabrėžia ydingą suvokimą, kad darbą atliekant pačiam, tai nieko nekainuoja. Svarbu labai gerai įvertinti, ar išorinė pagalba nekainuos pigiau, ir taupyti protingai.

„Siūlyčiau netaupyti kokybės sąskaita. Vienas sutaupytas euras siuntimui gali greitai dingti, gavus kliento pretenziją dėl negautų prekių, sugadinimo ar vėlavimo. Vienas toks atvejis gali brangiau atsieiti nei bendras sutaupymas iš siuntimų, nebekalbant apie reputacijos nuostolius“, – įsitikinęs M. Pivoriūnas.