TENISO BENDRUOMENĘ SUBŪRĘ VERSLININKAI PATARIA GALVOTI NE APIE PINIGUS, BET APIE VERTĘ (#)

Ieva Kniukštienė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 57 s.
Vytautas Bartulis ir Titas Abramavičius Irmantas Gelūnas/Fotobankas
Prieniškiai Vytautas Bartulis (35) ir Titas Abramavičius (35) dar prieš dešimtmetį ėmėsi nuosavos veiklos – įkūrė pirmuosius Lietuvoje teniso namus, pritraukusius jau daugiau nei 3 tūkst. narių, ir pristatė rinkai inovatyvią turnyrų valdymo sistemą. Dabar, sukaupę ilgametę patirtį, verslininkai turi ką rekomenduoti pradedantiesiems. Anot jų, mažos komandos dažnai gali nuveikti labai daug, tik svarbu veikti nuosekliai ir apgalvotai.

Pasiekimai džiugina

Tai, kad versle vyrai turi sukaupę didelį patirties bagažą, liudija ne tik įkurtas verslas, bet ir sėkmingai vienijama visa teniso bendruomenė bei sukurta pažangi turnyrų valdymo sistema.

„Esame didžiausių teniso mėgėjų turnyrų Lietuvoje organizatoriai, vienijantys daugiau nei 3 tūkst. žaidėjų bendruomenę. Vilniuje organizuojame keturis tęstinius sezoninius mėgėjų turnyrus, kurių kiekvienas pritraukia daugiau nei 600 dalyvių. Taip pat kartu su Lietuvos teniso sąjunga jau trečius metus organizuojame Lietuvos teniso klubų čempionatą. Turime ištobulinę turnyrų valdymo informacinę sistemą, tad esame technologiniai partneriai daugelio Lietuvoje vykstančių prestižinių teniso mėgėjų turnyrų partneriai“, – sako V. Bartulis, pridurdamas, kad šiemet suorganizavo ir į rekordų knygą įtrauktą renginį su 321 dalyviu iš 29 valstybių.

Šiuo metu vykstančiame rudens dvejetų turnyre užregistruotas 671 dalyvis, o „TenisoNamai.lt“ įkūrėjai skatina visus entuziastus suskubti registruotis ir į žiemos turnyrus.

Maža komanda gali būti galinga

V. Bartulis pastebi, kad dažnai klaidingai suprantama, jog stiprios kompanijos privalo būti didelės. Anot jo, kolektyvo augimas pats savaime nėra vertybė, o mažas kolektyvas neretai gali generuoti geresnius rezultatus dėl savo sutelktumo.

„Mažas, tačiau bendru pomėgiu bei pasitikėjimu paremtas motyvuotų žmonių kolektyvas turi daug pranašumų. Gerokai supaprastėja personalo valdymas, mažiau laiko reikia skirti žmonių darbui organizuoti, o daugiau dėmesio lieka pačiam verslui vystyti, idėjoms realizuoti, bendrauti su klientais ir partneriais“, – įsitikinęs pašnekovas.

Būtina galvoti apie poreikius

Paklausti apie verslo sėkmės receptą, pašnekovai atskleidžia, kad tai galėtų būti nuolatinis siekis domėtis savo auditorija ir pastangos duoti jai visa, kas geriausia.

„Nuolat galvojame apie mūsų tenisininkų bendruomenės poreikius, t. y. kaip dar galima būtų jiems pagerinti mūsų turnyrų patirtį, kokių dar funkcijų ar informacijos reikia ir pan. Taip pat suprantame, kad kaip turnyrų organizatoriams yra labai svarbu reputacija, todėl ją labai saugome ir aukščiausiais prioritetais laikome profesionalumą, teisėjavimo objektyvumą ir elementarų žmogiškumą“, – pabrėžia T. Abramavičius.

Jam antrinantis kolega V. Bartulis priduria, kad ne mažiau svarbus yra paties verslo nuoseklumas, jeigu norima, kad idėja augtų ir klestėtų: „Net kai kartais atrodo, kad nepavyksta, ar pradedi abejoti savo sprendimais, svarbu kryptingai tęsti veiklą. Čia labai gelbsti, kai veikla vystoma su partneriu – visi sprendimai išdiskutuojami, o vienam patiriant nuopuolį visuomet gali ištempti kitas.“

Didžiausi sunkumai kyla iš baimių

Verslą jauname amžiuje pradėję pašnekovai prisimena, kad daugiausia dėmesio sutelkė ne į tai, kaip uždirbti pinigų, o į savo pomėgį ir geresnės aplinkos jam kūrimą. Tenisas tapo visa ko ašimi, o ilgainiui išaugo į verslą. Tiems, kurie suranda verslo galimybę savo pomėgiuose, anot V. Bartulio ir T. Abramavičiaus, pasisekė. Tik svarbu laiku suvaldyti baimes ir kryptingai dirbti.

„Didžiausias sunkumas pradedant nuo nulio buvo neužtikrintumo baimė, kad nepavyks, ir jausmas, kad galbūt čia tik mums atrodo, kad Lietuvos tenisininkams kažko naujo reikia. Kadangi, kaip vėliau paaiškėjo, visos baimės ir dvejonės mus tik stabdė, tad jeigu ir galėčiau ką nors daryti kitaip, tai mažiau dvejočiau“, – neslepia V. Bartulis.

T. Abramavičius prisimena ir iškilusius sunkumus, iš kurių galėtų pasimokyti kiti pradedantieji: „Sunkiausias momentas buvo praėjus maždaug porai metų po šio projekto vystymo, kai pajutome, kad projektas jau galėtų pradėti generuoti pajamas. Pradėjome analizuoti galimybes – reklama svetainėje, informacijos skelbimas, galbūt turnyrų organizavimas. Viską suskaičiavę supratome, kad skaičiai nedžiugina, suabejojome projekto kaip verslo ateitimi ir kilo noras viską mesti. Tada išgelbėjo mūsų abipusis palaikymas ir vidinis tikėjimas, kad tai, ką pradėjome, mesti nevalia, reikia pasirinkti vystymo kryptį ir jos laikytis tvirtai ir iki galo. Būtent tada nusprendėme koncentruotis į turnyrų organizavimą. Investavome daug savo laiko ir pinigų į informacinę sistemą, kuri ir suteikė mums išskirtinumo bei davė milžinišką impulsą augti sulig kiekvienu turnyru.“

Nenerti į verslą aklai

Verslo pradžioje girdimos skirtingos nuomonės: vieni įsitikinę, kad tikint savo idėja būtina mesti samdomą darbą ir susikoncentruoti į verslo kūrimą, kiti laikosi atsargesnės, priešingos pozicijos. Pastarajai pritaria ir V. Bartulis, pats metęs stabilų samdomą darbą didelėje kompanijoje tik nuosavam verslui jau gerokai ūgtelėjus.

„Pamaniau, kad jeigu tai, ką sugebėjau su Titu vystyti vakarais po darbo ir savaitgaliais, dabar galėsiu daryti kasdien, tai tikrai negali nepasisekti“, – sako jis.

Svarstymai buvo teisingi, tačiau pašnekovas patikina, kad pasiryžti tokiam žingsniui iš tiesų nėra lengva: „Mesti sėkmingą korporatyvinę karjerą buvo psichologiškai labai sunku, tačiau, turbūt kaip ir daugelis tą padariusių, pasakysiu – po to nesigailėjau nė vienos dienos. Kita vertus, siūlyčiau neskubėti mesti samdomo darbo ir nerti į nuosavą verslą, nebent viduje esate visiškai įsitikinę jo sėkme. Pradėdami pirmuosius verslo žingsnius šalia dabartinio darbo, galėsite saugiai pasitikrinti ne tik savo verslo idėją, bet ir tai, ar jums verslavimas iš esmės patinka.“

Trys linkėjimai

V. Bartulio teigimu, vystant savo verslą, svarbu juo degti praktiškai visą laiką, būtent todėl pradedantiesiems jis rekomenduoja visų pirma verslą derinti su samdomu darbu. Taip bus saugiau patikrinti ne tik idėją, bet ir tai, ar verslavimas jums tinkamas pasirinkimas.

„Kai likusį laisvą laiką nuo samdomo darbo teks skirti pirmiesiems savo verslo žingsniams, nesunkiai pajusite, ar motyvacijos ir vidinio užsidegimo tam pakanka ir norisi daryti vis daugiau, ar galbūt entuziazmas greitai ims blėsti ir suprasite, kad gal jums visgi labiau patinka dirbti dieną darbo metu, o po darbo ir savaitgaliais jokių papildomų problemų neturėti“, – esminę pasitikrinimo formulę atskleidžia pašnekovas.

Be to, jis pataria nesivaikyti ir nebandyti kopijuoti svetimų idėjų: „Darykite tai, kuo tikite ir kas patinka, tai, ką suprantate geriausiai, ir veikite toje srityje, kur turite akivaizdų pranašumą prieš kitus.“

T. Abramavičius priduria, kad svarbu pradėti galvoti ne apie tai, kaip ir kiek pinigų uždirbsite, bet apie pridėtinę vertę, kurią sukursite: „Ir turite ne tik apie pridėtinę vertę organizacijoms ar žmonėms, bet visiškai įsijausti į jų situaciją. Jeigu jų vietoje būdami jūs nuoširdžiai manysite, kad mokėsite už savo prekę ar paslaugą, tai mokės ir jie.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai