„Mūsų mokykloje technologijos kaip Tokijuje, Niujorke ar Londone“, – sako vienas Išmaniosios mokyklos, veikiančios Šiauliuose, įkūrėjų dr. Remigijus Laurutis (37 m.). Vyras pripažįsta – mokyklose ar neformaliojo ugdymo įstaigose susidariusi situacija paskatino veikti – burti gabiausius technologijoms vaikus ir ugdyti juos pagal pasaulinius standartus.

Vos pusmetį veikiančioje Išmaniojoje mokykloje kasdien lankosi per pusšimtį 7–17 metų vaikų, dauguma jų – berniukai. Ir nors pagrindinė mokyklos auditorija – vaikai, čia veiklos gali rasti ir suaugusieji ar net visa šeima.

„Turime dvi klases, skirtas mokytis labai aukštos technologijos dalykų: 3D daiktų spausdinimo, robotikos, kibernetikos, serverių administravimo, programavimo, skaitmeninės fotografijos ir vaizdų apdorojimo. Veikla organizuojama kaip būreliai. Yra ir paskaitų tuo besidomintiems mokytojams“, – apie mokyklos specifiką pasakoja R. Laurutis.

Pasak jo, užsiėmimus čia veda savo srities profesionalai – technologijų specialistai, kompanijų vadovai.

Vietoj parduotuvės – mokykla

Paklaustas, kaip kilo ši idėja, pašnekovas prisimena įvykį: „Pažįstamas moksleivis pasiguodė, kad domisi automobiliais ir nori lankyti su tuo susijusį būrelį, tačiau nepavyksta jo rasti. Patikrinau – tikrai nieko panašaus Šiauliuose nebuvo. Tuomet supratau, kad jaunimas neturi sąlygų gauti tokį specifinį kokybišką išsilavinimą.“

 

Viską pasiekti ir sukurti gali tik komanda, drauge sugeneruotos idėjos

R. Laurutis

 

Kurį laiką dėstytoju dirbęs ir technikos mokslų daktaro laipsnį įgijęs R. Laurutis sako išmanantis švietimui būdingus dalykus, tad su pora bendraminčių verslininkų pradėjo svarstyti apie profesionalią privačią mokyklą, kuri teiktų kokybiškas paslaugas už tam tikrą kainą. Taip maždaug porą metų generavę idėją bendraminčiai nutarė ją realizuoti. Tai padarė vos per porą mėnesių.

R. Laurutis pasakoja, kad pradinės investicijos buvo asmeninės bei rėmėjų. Jį labai nudžiugino, kai žinomas verslininkas puikias patalpas, kuriose galėjo įkurti pelningą parduotuvę, paskyrė vaikų ugdymui. „O kūrėme viską savo idėjomis ir rankomis. Kartu stalus rinkome, lempas kabinome – viską atlikome patys“, – su šypsena įkurtuves prisimena verslininkas.

Pasyvus jaunimas ir išmanieji gimtadieniai

„Vaikams mokykloje taip patiko, kad jie panoro čia švęsti šventes. Tai pavirto į išmaniuosius gimtadienius, kurių metu rengiamos robotų varžybos, gaminama trimatė jubiliato skulptūra…“ – džiaugsmo neslepia pašnekovas.

„Tik liūdina, kad jaunimas šiuo metu yra gana pasyvus. Mes kviečiame vaikus pas save į ekskursijas. Čia per pusę metų atvyko kone 1 000 vaikų, bet iš jų susidomėjusių buvo gana nedaug“, – situaciją apibūdina R. Laurutis.

„Kai vaikams mokykloje pasakau, kad nė vienas daiktas, esantis aplink, nėra pagamintas Europoje, tai verčia susimąstyti. Trimatis spausdintuvas pagamintas Amerikoje, skeneris – Kinijoje, projektorius – Malaizijoje ir pan. Tuomet kyla klausimas: kur Europos technologinis potencialas? O ką jau kalbėti apie Lietuvą? Tad norisi tai keisti ir sudominti vaikus technologijomis“, – nuogąstauja pašnekovas.

Mokyklose vaikai gauna tik būtiną išsilavinimą, o gabiems tik tam tikroje srityje reikia suteikti išskirtines galimybes tą talentą atskleisti, nors tai ir sudėtinga.

„Mokykla išsilaiko su parama, bet tai ne tiek verslas, kiek visuomeninis projektas. Todėl mes net nekeliame klausimo, ar mums atsiperka. Svarbu, kad ji išsilaiko. Norime plėstis, manome, kad toks modelis tiktų ir kituose miestuose, todėl susidomėjusius skatiname bendradarbiauti ir kurti panašias mokyklas“, – apie planus atsargiai užsimena pašnekovas.

Ydingas neformalusis ugdymas

Pašnekovui apmaudu, kad neformaliojo ugdymo sistema Lietuvoje yra ydinga, nes kai kurie būreliai liko beprasmiai – ten veikla dažnai vykdoma tik iš inercijos gaunant biudžetinį finansavimą.

„O privačios ugdymo sistemos yra diskriminuojamos, nes negauna neformaliojo ugdymo krepšelio. Dabar yra puikių privačių iniciatyvų, tačiau jas turi finansuoti tėvai, nors išsilavinimą ten vaikai gauna labai kokybišką, – kaip vieną iš tikslų skatinti keisti dabartinę neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą įvardija pašnekovas ir žeria pasiūlymus – Neformaliojo ugdymo krepšelis viską sudėliotų tinkamai. Pavyzdžiui, jei paslauga kokybiška ir paklausi, ją pasirinkęs vaikas gautų fnansavimą, jei ne, tuomet jos niekas nesirinktų ir tie pinigai atitektų reikalingesnei paslaugai.“

Paklaustas, kodėl ėmėsi tokios veiklos, užuot laiką ir jėgas skyręs pelningam verslui, pašnekovas nusišypso: „Tai labai prasminga. Įvairių verslų įmonių rezultatų nematyti net po dešimties metų. O tokia veikla kaip ši, kai dirbdamas matai prasmę, – ateities rezultatas. Yra labai daug šiuolaikiškų, didelių, bet beprasmių darbų, kuriuos žmonės dirba tiesiog dėl pinigų. Tokiuose judėjimuose kaip šis slypi daug bendruomeniškumo, nes po vieną žmonės praktiškai nieko padaryti negali. Viską pasiekti ir sukurti gali tik komanda, drauge sugeneruotos idėjos.“

Išmanieji vaikų darbai