...

Idėja Lietuvoje: žiūri reklamą ir už tai gauni pinigų

Verslas

2015.06.08

Autorius: Gražina Vincel

Temos: .

Idėja Lietuvoje: žiūri reklamą ir už tai gauni pinigų

Virtualios platformos „Adpays.me“ įkūrėjas - Evgenijus Glebovas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek reklaminių skrajučių randate savo pašto dėžutėse? O kiek jų peržiūrite? Dėl kiekvieno tokio reklaminio popierėlio iš pradžių reikėjo nukirsti medį, tada pagaminti popierių. Ant jo tereikėjo užrašyti kokią nors informaciją ir įmesti į pašto dėžutę. Tačiau kiek tokios reklamos sulaukia potencialių vartotojų dėmesio? Evgenijus Glebovas sako, kad tai yra archajinis būdas, keliantis susierzinimą. Jis siūlo naują sprendimą: virtualią platformą „Adpays.me“. Šioje platformoje susikūrus asmeninę reklaminę lentą galima matyti dominančią reklamą, o už jos peržiūrėjimą dar ir uždirbti pinigų.

„Įsivaizduojate, kokios skiriamos išlaidos tam, kad žmogus pašto dėžutėje pasiimtų reklaminę skrajutę? Be to, jis nesitikėjo ten jos rasti. Tačiau manė, kad galbūt ras sąskaitą už komunalines paslaugas arba laišką iš močiutės, nesinaudojančios internetu. Nors viso to jo pašto dėžutėje gali ir nebūti, reklaminių skrajučių tikrai bus kiek tik nori. O jas galima pasiimti arba išmesti. Vadinasi, kažkas šiais laikais ne taip: mes vis dar naudojamės archajiniais būdais norėdami gauti informacijos. Tačiau tai mums kelia neigiamas emocijas, pavyzdžiui, susierzinimą. Maža to, tai kenkia ekologijai ir ekonomikai“, – pasakoja E. Glebovas.

„Parodysime žmonėms, kaip jie gali susikurti asmeninę reklaminę lentą, kaip ten pakliūti vietiniam verslui, kaip interaktyviu būdu sužinoti viską, kas vyksta verslo pasaulyje, ir, pavyzdžiui, būnant Vilniuje pakviesti Birštono žmones užsukti į, tarkime, Vilniaus vandens pramogų parką“

E. Glebovas

Asmeninė reklaminė lenta

Pasak jo, tereikia pakeisti sistemą: jei bus sukurta savotiška „pašto dėžutė“, kurios savininkas iš anksto lauks pranešimų apie tai, ką mėgsta, reklamos skleidėjas ne švaistys pinigus spausdindamas popierius ir mėtydamas reklamas į pašto dėžutę, o tiesiogiai apmokės už savo vartotojo dėmesį. Naudojantis siūloma sistema, už kiekvieną peržiūrėtą reklamą 90 proc. reklamuotojo sumokėtų pinigų gauna vartotojas, kiti lieka „Adpays.me“.

Pašnekovas tvirtina, kad tai yra anoniminė sistema. Reklamuotojas žino, kiek tam tikroje šalies vietovėje gyvena žmonių, kiek iš jų užsiregistravę virtualioje sistemoje, kiek yra vyrų ir moterų, jų domėjimosi sritis, bet nežino konkrečių užsiregistravusiųjų. Reklamuotojas verslininkas, nesvarbu, ar tai būtų batų taisytojas, picų kepėjas ir pan., gali paskleisti informaciją tam tikro miesto ar šalies gyventojams, o ją matys tik tie, kurie užsiregistravę sistemoje nurodė gyvenantys toje vietovėje.

Taigi pinigai lieka regione, į kurį buvo nukreiptas reklamuotojų dėmesys. Anot idėjos vystytojo, priešingai nutinka, jei Lietuvoje verslininkas nori reklamuoti kokią nors informaciją ir tam, tarkime, pasirenka reklamą dabar populiariame socialiniame tinkle „Facebook“, mat tuomet jis už tą reklamą ir moka šiam tinklui.

Pirma stotelė – Birštonas

„Šį procesą pradedame Birštone. Parodysime žmonėms, kaip jie gali susikurti asmeninę reklaminę lentą, kaip ten pakliūti vietiniam verslui, kaip interaktyviu būdu sužinoti viską, kas vyksta verslo pasaulyje, ir, pavyzdžiui, būnant Vilniuje pakviesti Birštono žmones užsukti į, tarkime, Vilniaus vandens pramogų parką“, – vardija E. Glebovas.

Jo teigimu, jei reklamos siuntėjas nepasiekia visų vartotojų, dalis pinigų sugrįžta. Jis pateikia pavyzdį, kai tam tikras verslininkas už savo reklamos peržiūrėjimą nusprendžia skirti pinigų 2 tūkst. pasirinkto miesto gyventojų, bet iš jų peržiūrėjo tik 400. Tokiu atveju jis visų pinigų nepraras: tiems, kurie žiūrėjo reklamą, sumokės, o kiek vartotojų nepamatys, tiek pinigų grįš atgal pas reklamuotoją.

„Reklamjuostė kainuoja vieną euro centą. Ją sukurti ir ką nors parašyti, tarkime: „Birštoniečiai, rytoj picoms taikoma 50 proc. nuolaida – ateikite!“, nesunku. Jei Birštone yra 1 800 vartotojų, vadinasi, reklamuotojui iš viso reikėtų sumokėti 18 eurų. Bet dauguma iš jų neperžiūrės tos informacijos, nes juk ne kiekvienas tikrina savo paskyrą. Tad jei jo reklamą pamatys 300 birštoniečių, reklamuotojas tepraras tris eurus. O jei iš 300 nusipirkti picos ateis tik 40, pas picos reklamuotoją susidarys eilė. Taigi smulkiajam verslui tai puikus variantas“, – idėjos pridėtine verte tiki pašnekovas.

Pasiteiravus, ar nebus norinčiųjų apgaudinėti ir kurti netikrų vartotojų paskyrų, idėjos sumanytojas tikina, kad tokiu atveju reikėtų kurti klonus ir „PayPal“ sistemoje, per kurią vartotojams pervedami pinigai.

E. Glebovas pasakoja, kad prie šio projekto prisidėjo 12 narių komanda. Iš jų 40 proc. sudaro techniniai darbuotojai, o kiti yra vadybininkai, įvairiomis kalbomis skleidžiantys informaciją apie šią idėją. Pasak idėjos vystytojo, investicijos į projektą siekia per 100 tūkst. eurų. Pašnekovas tikisi, kad šis projektas taps globalus: „Mes dirbsime ne tik Lietuvoje. Daugiausia susitelksime Lietuvoje, tačiau vienu metu veiksime visame pasaulyje.“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.