Kam eiti į parduotuvę pirkti maisto produktų, jei tai galima padaryti internetu ir gauti prekes tiesiai į namus? Tokia mintis Kaune įsikūrusiam Emiliui Markuliui (25) jau kurį laiką sukosi galvoje. Kadangi tokia paslauga prieinama vilniečiams, jis pasvarstė, kodėl gi nesukūrus panašaus projekto ir Kaune. Tad jau praėjusių metų vasaros pabaigoje pradėjo veikti e. parduotuvė „Voverys.lt“.

Iššūkis – rasti partnerių

Tačiau įgyvendinti tokią idėją ne taip paprasta. Reikia ne tik sukurti logotipą, suprogramuoti e. parduotuvę, parinkti jai dizainą, bet ir išspręsti pagrindinį klausimą, kaip prie tokio projekto privilioti partnerių, kurie tiektų maisto produktus.

 

„Kalbėjau su mažmeninės prekybos tinklų atstovais, su kuriais pavyko susisiekti. Iš jų gavau daug žinių, nors su jais ir nebendradarbiauju. Tiesiog padėjo ėjimas ir bandymas prasibrauti prie tų, kurie jau turi sukaupę šios patirties“

E. Markulis

 

„Neturėjome didelio biudžeto, todėl mūsų tikslas buvo surasti prekybos tinklą, kuris mums suteiktų visą prekių asortimentą. Kai esi naujas šioje rinkoje, dauguma tavimi nepasitiki, todėl šių partnerių paieška užtruko, o kai jau viskas buvo suderinta, pradėjome veiklą“, – pasakoja pašnekovas.

Šiuo metu E. Markulis bendradarbiauja su vienu prekybos tinklu. Pasak jo, su keliais būtų netikslinga, nes turint vieną partnerį galima gauti iš jo geriausias sąlygas, o už tai auginti jam apyvartą. Tai nėra unikali idėja, mat apie maisto prekybą internetu jau seniai diskutuojama, sako jis.

„Tad šis projektas užpildė paklausą, kai buvo susidomėjimas Kaune. Dabar galvojame, kokių papildomų paslaugų galėtume pasiūlyti, nes su „Barbora“ tikrai būtų sudėtinga konkuruoti. Viena iš idėjų – pasiūlyti pirkėjams ekologiškų prekių iš ūkininkų. Šiuo metu veikiančios platformos, kuriose siūlomi tokie produktai, yra nepatogios“, – galimus ateities planus atskleidžia verslininkas.

Kodėl „Voverys.lt“?

Pašnekovo teigimu, tokiame versle itin svarbus pavadinimas, nes vartotojai turi jį priimti, pasitikėti ir naudotis teikiama paslauga. Tad ir „Voverys.lt“ parinktas neatsitiktinai: „Buvusi bendraklasė studijavo viešųjų ryšių magistrantūrą ir atliko analizę, kad Kaunas yra gana lietuviškas miestas: nors daugelis moka anglų kalbą, bet vis tiek priimtinesnis lietuviškas pavadinimas. Nusprendėme pasirinkti gyvūno, kuris rūpinasi maistu, lietuvišką atitikmenį. Voverė yra būtent tas gyvūnas, kuris kaupia maistą, yra energingas, o tai simbolizuoja greitą pristatymą – šiandien užsisakei prekes, todėl šiandien tau jas ir pristatys.“

E. Markulis skaičiuoja, kad prie projekto prisijungė keturi komandos nariai. Kadangi šiame versle svarbiausia laiku išvežioti prekes klientams, šį darbą atlieka dar penki žmonės. Pašnekovas teigia, kad vidutiniškai per dieną e. parduotuvėje apsilanko 200–300 vartotojų. Pirkėjų amžius dažniausiai siekia bent 25 metus. Verslininkas vardija, kad tokia paslauga naudojasi nemažai neįgalių klientų, jaunų mamų, taip pat vaikai, gyvenantys užsienyje ar kitame Lietuvos mieste, užsako maisto produktų savo tėvams, kuriems sudėtinga nueiti į parduotuvę.

Dažnai norima sutaupyti, todėl vartotojai neretai naudojasi galimybe gauti užsakytas prekes nemokamai. Taip būna, jei pirkėjas savo pirkinių krepšeliui išleidžia ne mažiau kaip 29 eurus, nes nuo šios sumos nebereikia papildomai mokėti už pristatymą. Pašnekovas sako, kad vidutiniškai vartotojai e. parduotuvėje išleidžia 30–40 eurų.

Žinių trūkumas nėra kliūtis

Į šį projektą teko investuoti nuosavas lėšas. E. Markulis pripažįsta, kad verslas yra rizikingas, todėl, nors ir kreipėsi dėl finansavimo, bet susidomėjimo investuoti nesulaukė. Kaip vieną iš išmoktų pamokų jis išskiria didesnio biudžeto planavimą, mat dažnai suplanuotų investicijų verslo pradžiai neužtenka, atsiranda papildomų išlaidų, todėl tenka investuoti dar daugiau pinigų.

Šiauliuose ekonomikos studijas baigęs pašnekovas ne tik valdo šį projektą. Jau kelerius metus jis taip pat užsiima tinklalapių ir e. parduotuvių kūrimu. Verslininkas pasakoja, kad studijuodamas didžiosios dalies žinių apie mažmeninę prekybą, maisto produktų rinką negausi. Logistika, sandėliavimas, tiekėjų paieška, prekių asortimentas, kainodaros parinkimas taip pat buvo nauja. Tačiau ir trūkstant šios patirties E. Markulis nenuleido rankų: „Ieškojau žmonių, dirbančių šioje srityje. Kalbėjau su mažmeninės prekybos tinklų atstovais, su kuriais pavyko susisiekti. Iš jų gavau daug žinių, nors su jais ir nebendradarbiauju. Tiesiog padėjo ėjimas ir bandymas prasibrauti prie tų, kurie jau turi sukaupę šios patirties.“