„COOLŪKIO“ IDĖJA – GRĮŽUS PO STUDIJŲ UŽSIENYJE (#)

Loreta Lileikienė prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
„CoolŪkio“ įkūrėjos - Ieva Česnulaitytė ir Austė Černiauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Bendraamžės vilnietės Ieva Česnulaitytė (23) ir Austė Černiauskaitė (23), baigusios mokslus Vilniaus licėjuje ir Gabijos gimnazijoje, kur abiem sekėsi puikiai, studijas tęsė užsienyje. Po jų, grįžusios į Lietuvą, praėjusių metų vasarą sumanė kurti „CoolŪkį“ – socialinį projektą, skatinantį žmonių norą dalytis sodininkystės, žemės ūkio tradicijomis, patirtimi, žiniomis ir didinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą.

Lietuvės susipažino Birmingame

Merginos susipažino studijuodamos Birmingamo universitete. Ieva čia baigė tarptautinius santykius ir prancūzų kalbą, be to, metus praleido studijuodama Prancūzijos universitete Sciences Po Aix. Austė po aplinkosaugos mokslų tame pačiame universitete metams išvyko atlikti mokslinių tyrimų į Naująją Zelandiją.
„Jaučiame žmonių norą savo rankomis auginti maistą, be to, Lietuvoje yra daugybė nenaudojamos žemės, kuri puikiai tinka mūsų projektui, ir žmonės tampa vis atviresni tokioms idėjoms“
„CoolŪkio“ įkūrėjos.
Kol kas – ne verslas, o socialinis projektas

CoolŪkio“ idėja merginoms gimė jau po studijų grįžus į Lietuvą. Pasak projekto vadovės I. Česnulaitytės, šios iniciatyvos jos ėmėsi norėdamos pasirūpinti, kad Lietuvoje būtų išsaugotos sodininkystės žinios ir gamtos pažinimas, kuris užsienyje jų akimis žiūrint daug kur pasirodė jau prarastas. „Todėl sugalvojome šią iniciatyvą. Ji šiuo metu nėra verslas, o tiesiog socialinis projektas, tačiau norėtume vieną dieną tapti socialiniu verslu, kad projekto veikla galėtų būti toliau plėtojama ir būtų finansiškai tvari“, – planuoja viena idėjos autorių. Anot merginų, imtis įgyvendinti šios minties jos ryžosi, kai praėjusių metų liepą sudalyvavo socialinio verslo akseleratoriaus programoje „Socifaction“. „Mūsų idėja sulaukė daug palaikymo ir buvome skatinamos jos nemesti, plėtoti toliau. Šis palaikymas mums padėjo labiau pasitikėti savo jėgomis ir ryžtis toliau dirbti“, – veiklai pastūmėjusį renginį prisimena pašnekovės.

Rado norinčiųjų dalytis savo daržu

Projekto iniciatorės sako, kad nuo pat pradžių iš daugumos žmonių sulaukusios pritarimo ir stipraus palaikymo, bet buvo ir tokių, kurie netikėjo, kad idėją pavyks paversti realybe. „Mums sakė, kad senjorai nepasitiki, bijo ir nenorės dalytis savo daržu. Tačiau mes tikėjome, kad yra žmonių, kurie nori dalyvauti, ir labai apsidžiaugėme, kai jų radome, – sako atkaklumo nestokojančios merginos. – Sunkiausia buvo rasti pirmuosius dalyvius, kurie norėtų dalytis savo žeme. Kadangi daugiausia ieškojome senyvo amžiaus žmonių, reikėjo gerai apgalvoti, kaip juos pasiekti, ir išbandyti ne vieną variantą įskaitant ir senjorų anglų kalbos pamokėles Europos informacijos centre, parapijos bendruomenės susitikimus bei sodų bendrijas.“

Tęsia tradicijas ir mažina socialines problemas
Šio projekto autorės tvirtina, kad jis yra įdomus ne tik dėl to, kad siekia perduoti patirtį ir išsaugoti tradicijas, bet ir todėl, kad padeda įveikti net keletą socialinių problemų: mažina socialinę atskirtį, skatina sveiką gyvenseną, tvarų gyvenimo būdą.

„Pavadinimu siekiame senam, šiek tiek neigiamą atspalvį turinčiam žodžiui ir sąvokai suteikti naują, teigiamą reikšmę. Manome, kad visuomenė pamažu keičiasi ir jau sugeba kitaip pažvelgti į praeitį, o nauja karta gali kurti naują prasmę seniems žodžiams. Be to, pavadinimas skamba pažįstamai, tačiau iš tiesų yra naujas, – aiškina projekto įgyvendintojos. – Lygiai taip pat ir mūsų iniciatyva – dalijimasis žeme, sodininkavimas, kartų bendravimas – nėra naujiena, tačiau tokiu formatu šie dalykai pateikiami pirmą kartą. Ir dar – „CoolŪkis“, tiesiogiai išvertus, reiškia šaunų ūkį. Siekiame parodyti, kad sodininkauti, dalytis žeme, patirtimi, žiniomis ir būti aktyvios bendruomenės dalimi yra labai šaunus dalykas.“

Šaunusis ūkis konkuruoja su kitomis laisvo laiko pramogomis

Projekto dalyvė A. Černiauskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad jų plėtojama veikla konkuruoja su kitais laisvalaikio praleidimo būdais. „Savo veikla kuriame naują rinką, o tai glaudžiai susiję su žmonių tarpusavio bendravimu ir pasitikėjimu, įsileidžiant kitus į savo turimą žemę. Tad sunkumais pavadintume nusistovėjusį visuomenės uždarumą ir nedrąsą. Tačiau atrandame ir atvirų, bendraujančių žmonių, nuo kurių savo veiklą ir pradedame. Jaučiame žmonių norą savo rankomis auginti maistą, be to, Lietuvoje yra daugybė nenaudojamos žemės, kuri puikiai tinka mūsų projektui, ir žmonės tampa vis atviresni tokioms idėjoms“, – savo idėja tiki pašnekovės.

Įsibėgėjo ne taip greitai

Vienintelė iki šiol išryškėjusi klaida, pasak merginų, yra ta, kad jos vėlokai pradėjo ieškoti projekte norinčių dalyvauti senelių. „Neįvertinome, kiek tai užtruks. Nors viskas baigėsi gerai, spėjome rasti dalyvių, bet patyrėme nemažai streso, kol atsirado pirmieji“, – prisimena abi entuziastės, iki šiol projekto veiklai ir plėtrai skiriančios daug savo laiko. Finansinių investicijų, pasak projekto iniciatorių, nereikėjo, nes joms pavyko savo sumanymu sudominti būrį žmonių ir jie savanoriškai prisijungė prie bendros veiklos įvairiose srityse – nuo komunikacijos iki elektroninės svetainės ar dizaino. „Mūsų įdėtos jėgos ir laikas jau atsipirko sėkmingais projekto rezultatais bei įgytais naujais įgūdžiais“, – sako pašnekovės, linkinčios ir visiems kitiems tikėti savimi. Bet svarbiausia, anot jų, savo veikla, kuriama paslauga, produktu ar projektu teikti socialinę naudą visuomenei. „Tokiu atveju galite būti tikri savo veiklos sėkme“, – neabejoja jos.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai