IDĖJĄ PARSIVEŽĖ IŠ DANIJOS (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 5 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 11 s.
Gytis Bentikas, Tomas Vonžodas, Romualdas Urbonas Organizatorių nuotr.
Būna, sėdi ant sofos ir labai nori valgyti, bet arba šaldytuvas tuščias, arba tingi ką nors ruošti. Tokiais atvejais galime užsisakyti maisto į namus. Regis, yra restoranų, kurie užsiima maisto pristatymu, bet dažniausiai tokią paslaugą teikia didieji tinklai, kurių patiekalai jau daug kartų ragauti ir atsibodę. O jeigu būtų vieta, kurioje greitai ir patogiai galėtum pasirinkti kiek įdomesnių patiekalų? Tokia vieta planuoja tapti lėkštė.lt. Jos įkūrėjai Tomas Vonžodas, Gytis Bendikas ir Romualdas Urbonas verslo idėją parsivežė iš Danijos, kurioje visi studijavo.

Jaunieji verslininkai tiksliai atsimena, kada kilo idėja įkurti lėkštė.lt. Tai įvyko praeitų metų kovo 23 dieną. Tuo metu jie dar gyveno Danijoje. „Idėja turbūt gimė dėl to, kad visi studijavome Danijoje. Ten ši paslauga labai populiari ir išplėtota. Jautėme jos naudą ir pamanėme, kad Lietuvoje šito nėra. Visi norėjome kažko savo“, – prisiminė G. Bendikas.

Labai greitai vaikinai grįžo į Lietuvą ir pradėjo kurti savo verslą. „Gegužės pabaigoje visi grįžome į Vilnių, Saulėtekyje išsinuomojome biurą ir kasdien dirbome prie šio projekto. Iki pat konkurso „Verslauk“ idėja išliko stabili, tad į konkursą atėjome jau radę partnerių iš Danijos“, – sakė T. Vonžodas.

„Verslauk“ komanda užėmė antrą vietą. Tai buvo tarsi patvirtinimas, kad idėja yra perspektyvi.

G. Bendikas sako, kad Danijoje tokia paslauga itin populiari. Lėkštė.lt ir Lietuvoje bandys įgyvendinti šį modelį.

„Idealus variantas yra toks, kad niekas neieško maisto užsakymo per „Google“. Yra vienas prekių ženklas „Just Eat“. Kaip naudoji „Google“ informacijos paieškai, taip „Just Eat“ naudoji restoranų ir maisto paieškai. Kiek kalbėjome su įvairių picerijų vadovais, jiems gal net nelabai patinka būti su „Just Eat“, bet didžioji dalis užsakymų į namus, bei išsinešimui ateina iš šio serviso“, – pasakojo jis.

Pagrindinis lėkštė.lt taikinys – jauni žmonės, kurie arba neturi laiko kur nors eiti, arba tiesiog pramogauja.

„Mūsų „target group“ yra nuo aštuoniolikos iki trisešimties metų asmenys, kurie arba dirba, arba studijuoja. Daugiau, žinoma, orientuojamės į grupeles. Savaitgaliais tai galėtų būti studentai ir jaunimas, kurie kažkur pramogauja arba mokosi visą parą. Aišku, ir biurai. Ne kartą teko matyti, kaip biuruose kartu maistą užsisako penkiese ar šešiese. Viena studentų organizacija padeda mums dirbti būtent su studentais, o su biurais bandome suktis patys. Įsivaizduojame, kad tai taps masiškai naudojama paslauga. Žmonės žinos, kad būtent šiame portale visada gali pasirinkti maisto“, – kalbėjo R. Urbonas.

Kurti sistemą pasirodė sunkiau, nei manyta iš pradžių. Restoranai ne visada lengvai sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus.

„Kiek buvome pasiklausinėję ir pasirašę preliminarias sutartis, atrodė, kad restoranams tai patinka ir jie noriai bendradarbiaus diegiant šią paslaugą. Tačiau dabar, kai jau reikia prisiimti įsipareigojimus, padaryti finansinių investicijų, jie atsargiau į viską žiūri. Pagrindinė priežastis ta, kad neturime išvežiojimo paslaugos. Jie nenori patys prisiimti šios atsakomybės“, – sakė T. Vonžodas.

Verslininkai pripažįsta, kad iš pradžių jų planai buvo kiek per drąsūs, ir dabar mano, jog į priekį reikia žengti po truputį, mažais žingsneliais.

„Mūsų planai šiek tiek keitėsi. Iš pradžių norėjome pradėti iš karto Vilniuje, Kauno bei Klaipėdoje ir turėti bent dvidešimt restoranų. Tačiau pamažu viskas keitėsi. Visi sakė, kad siekiame per daug, nes norėjome iš karto užgriebti nemenką rinką. Tačiau tobulos paslaugos iš karto nepasiūlysi. Manome, iš pradžių užteks Vilniaus ir kelių restoranų. Tai leis žmonėms mus pažinti, pradėti naudotis paslauga, o vėliau viskas augs“, – pasakojo G. Bendikas.

Nors žengti į priekį komanda bando iš lėto, ambicijų vis tiek nestokoja. Vyrukai tiki, kad lėkštė.lt vien Lietuva neapsiribos.

„Šiuo metu esame susikoncentravę į sistemos tobulinimą, restoranų tinklo plėtimą ir sutarčių pasirašymą. Stengiamės feisbuke surinkti apie penkių šešių šimtų žmonių auditoriją. Norime, kad pirmomis dienomis būtų nedaug užsakymų ir galėtume patikrinti, kaip sistema veikia. Ambicijų turime. Viena iš jų – užaugti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bent šiuose trijuose miestuose įdiegti patikimą aptarnavimo sistemą. Vėliau tikimės žengti į kitas Baltijos valstybes – Latviją ir Estiją“, – dėstė R. Urbonas.

Verslininkai pastebi, kad anksčiau būta bandymų įkurti panašią paslaugą teikiančių įmonių, bet visos jos dingo. Neretai žmonės ten dar užklysta ir užsisako paslaugą, bet užsakymų niekas nepriima.

Verslininkai sako, kad galima tokių įmonių nesėkmės priežastis – norėjimas visko iš karto. „Kiek klausdavau per visokius verslo renginius, kas jiems atsitiko, dažniausiai paaiškėdavo, kad pradėta ne nuo to galo. Jie pradėdavo nuo didžiųjų tinklų“, – sakė T. Vonžodas.

Jaunieji verslininkai turi šį tą, ko galbūt trūkdavo sunykusių projektų įkūrėjams – motyvacijos.

„Kitas dalykas – ne visi jie dirbdavo nuolat. Tai jiems būdavo lyg papildomas darbas. Mes esame susikoncentravę, norime sukurti kokybišką produktą. Dirbame tik čia. Dėl to galime atiduoti save. Manau, tai irgi svarbu“, – teigė R. Urbonas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai