...

Kaip pradėti verslą Latvijoje?

Verslas

2013.04.27

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Kaip pradėti verslą Latvijoje?

Latvijos rinkoje vietos partneris negarantuoja sėkmingos verslo pradžios. Jo pasirinkimas pri- klauso nuo paties verslininko suvokimo ir pageidavimo – verslas vienodai puikiai gali sektis ir su Latvijos partneriu, ir be jo flickr.com nuotr.

Kai lietuviams verslininkams pasidaro per ankšta savame kieme, jie pradeda ieškotis užsienio rinkų, į kurias galėtų investuoti. Natūralu, kad pirmiausia akys nukrypsta į Latviją. Šalis kaimynė yra panašaus dydžio, jau nekalbant apie tai, kad esame vieninteliai išlikę baltai ir turime nemažai panašumų. Tačiau ar tikrai apie brolius latvius žinome tiek daug? Ko gero, neretai pervertiname savo žinias. Pakalbinome Latvijos ambasadorių dr. Mārtiną Virsį ir pabandėme sužinoti apie Lietuvos verslininkų perspektyvas šioje šalyje.

Ponas M. Virsis įžvelgia daug bendrų dalykų: „Turime daug bendra. Pirmiausia mūsų istorijos kelias panašus, istorinės aplinkybės lėmė nemažai kultūros panašumų, aišku, ir skirtumų. Kiek teko pastebėti, lietuviai yra greitesni ir aktyvesni, o latviai viską geriau pasveria prieš priimdami sprendimą“, – sakė Latvijos ambasadorius.

Galvodami apie Latviją pirmiausia prisimename Rygą – didžiausią miestą Baltijos šalyse. Būtent čia sukoncentruota šalies kaimynės ekonomikos galia. Kuo išsiskiria kiti didieji Latvijos miestai? Galbūt pasirodys, kad verslo pradžiai tinkamesnė būtų ne Ryga, o, tarkime, Liepoja?

„Apie Rygą – visiška tiesa. Kviečiame apsilankyti Rygoje ir kituose Latvijos miestuose tiek turizmo, tiek poilsio tikslais. Atstumai nėra dideli. Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir svarbus transporto mazgas. Liepoja ir Ventspilis, kaip ir Ryga, yra svarbūs uostamiesčiai. Liepojoje ir Ventspilyje veikia 2 laisvosios ekonominės zonos, jose įsikūrusioms įmonėms teikiamos verslo lengvatos. Be to, Liepoja ir Ventspilis pastaruoju metu išpopuliarėjo kaip turizmo objektai. Nuvykus į šiuos miestus dažnai galima išgirsti lietuvių kalbą“, – dėstė M. Virsis.

LATVIJOS IR LIETUVOS VERSLO KULTŪROS SKIRTUMAI

Latvijos ambasadorius nepastebi didelių skirtumų tarp tėvynainių ir Lietuvos

verslininkų. „Manau, verslo kultūros skirtumus Latvijoje ir Lietuvoje geriausiai gali palyginti patys verslininkai. Džiugu, kad Lietuvoje jau septynerius metus aktyviai darbuojasi Latvijos prekybos rūmai, kurių valdybos pirmininkas yra Gundaras Andžānis. Latvijos prekybos rūmai vienija tokias stambias Latvijos kapitalo įmones kaip „Elektrum Lietuva“, „NP Foods“, „BTA Draudimas“, „Citadele Bankas“, „Likmere“, „Grifs AG“, „Sakret“, taip pat smulkiąsias ir vidutines įmones bei individualius narius. Rūmuose susitinka Latvijos ir Lietuvos atstovai, bendraujantys jau daugybę metų. Būtent jų derėtų klausti apie verslo santykius. Nereikia bandyti išrasti dviračio, kad pasakytume, jog tarp Latvijos ir Lietuvos esama ir verslo kultūros panašumų, ir skirtumų. Atsakymo į šį klausimą, kaip ir dėl mentaliteto skirtumų, reikėtų ieškoti istorijoje. Istorijos paliktas antspaudas atsispindi ir verslo pasaulyje, tačiau sėkminga Latvijos prekybos rūmų veikla Lietuvoje byloja, kad gyvename XXI a. Europoje ir gebėjimas glaudžiai bendradarbiauti tik sustiprina abiejų šalių verslininkus. Lietuviams ir latviams daug paprasčiau susikalbėti nei su kitų valstybių atstovais, nes mūsų kalbos ir kultūros aspektai yra daugiau panašūs nei skirtingi, o tai labai svarbu“, – sakė M. Virsis.

Latvija stipriai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, tačiau sunkiausias etapas, atrodo, jau praeity. Pastaraisiais metais šalies ekonomika augo sparčiai, o ateities prognozės irgi nuteikia optimistiškai. Tai vėl paverčia Latviją patrauklia šalimi investuotojams.

„Latvija sėkmingai įveikė ekonomikos sunkmetį ir grįžo į stabilaus augimo kelią. 2011 metais BVP augimas buvo 5,5 proc., o 2012-aisiais tikėtasi 4 proc. šuolio. Tarptautinės reitingų agentūros didina reitingus ir šiuo metu Latvija yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Ekonominė padėtis yra stabili, todėl tiek Latvijos, tiek Lietuvos įmonės rodo didesnį susidomėjimą bendradarbiavimu“, – teigė M. Virsis.

LIETUVIŠKŲ įMONIŲ VEIKLA LATVIJOJE

Sėkmingų lietuviško kapitalo įmonių Latvijoje istorijų netrūksta. „Bitė Lietuva“ sėkmingai veikia mobiliojo ryšio rinkoje, „Apranga“ – drabužių prekybos sektoriuje, „Agrochema Latvija“ – trąšų, agrochemijos prekybos sferoje. Taip pat visiems žinomi prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“, – sakė ambasadorius.

Jis pažymėjo, kad latviai teikia pirmenybę vietos produktams, bet kaimynystė lietuviškiems produktams prideda pasitikėjimo.

LATVIJOS RINKOS SPECIFIKA

„Latvijos vartotojai yra ne mažiau nacionalistai nei lietuviai. Todėl Latvijoje visada bus dalis vartotojų, pirmenybę teikiančių latviškoms prekėms. Panašią tendenciją galima pamatyti ir Lietuvoje. Vis dėlto apskritai Latvijos pirkėjas yra atviras, palygina tiek kokybę, tiek kainą ir produkto pasirinkimą dažniausiai lemia perkamoji galia. Manau, svarbiausia yra kokybė ir kaina, o ne kilmės šalis. Latvijos pirkėjai vertina savo valstybėje pagamintas prekes, bet jeigu išbandys kitos valstybės produkciją ir ją įvertins gerai, mielai pirks. Pirkėjų skonis ir įpročiai Latvijoje ir Lietuvoje yra panašūs, todėl pirmenybė teikiama ne prekių ženklui, o geografiniam artumui, vartotojai mieliau renkasi prekes be konservantų.

Aišku, turi reikšmės ir tai, kaip konkretus prekių ženklas įsitvirtino rinkoje. Dar svarbu kaina, kokybė. Negalima paneigti galimybės, kad akivaizdžiai per maža kaina vartotojams sukelia nesąžiningos konkurencijos ir žemos kokybės įspūdį, todėl suveikia priešingai ir pirkėjai renkasi kitą prekę“, – pasakojo M. Virsis.

Ambasadoriaus teigimu, Latvijos rinka kiek atviresnė nei Lietuvos. Latviai kiek lengviau įsileidžia prekių ženklus iš užsienio, štai kodėl šalyje kaimynėje neretai galima apsieiti be vietos partnerio pagalbos.

„Latvijos rinkoje vietos partneris negarantuoja sėkmingos verslo pradžios. Jo pasirinkimas priklauso nuo paties verslininko suvokimo ir pageidavimo – verslas vienodai puikiai gali sektis ir su Latvijos partneriu, ir be jo. Jau minėjau pavyzdžius, kaip Lietuvos įmonės pačios sėkmingai dirba Latvijos rinkoje. Šiuo atžvilgiu Latvijos ūkinės veiklos aplinka atviresnė: Lietuvoje verslas geriau sekasi su Lietuvos partnerio pagalba, o Latvijoje dominuojantis veiksnys priimant sprendimą yra abipusė ekonominė nauda“, – sakė ambasadorius.

„Norintys investuoti Latvijoje verslininkai gali kreiptis į Latvijos ambasadą Lietuvoje ir į LIPA atstovą Lietuvoje. Kaip ir Latvijos verslininkams, pageidaujantiems išplėsti savo eksporto rinką Lietuvoje, pirmasis kontaktinis punktas yra mūsų ambasada ar LIPA atstovas Lietuvoje, taip ir Lietuvos verslininkai turi galimybę pirmiausia kreiptis į savo ambasadą Rygoje, kuri taip pat suteiktų informacijos apie ūkinės veiklos aplinką ir galimybes. Taip pat nepamirškime „Enterprise Lithuania“ – gero instrumento perprantant eksporto rinkas“, – vardijo jis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.