Praėjusią savaitę „Practica Capital“ patvirtino 200 tūkst. eurų vertės investiciją į UAB „Nanoavionika“. Ji yra pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Rytų Europoje kosmoso technologijų startuolių, gavęs rizikos kapitalo fondo investiciją.

UAB „Nanoavionika“ komandos branduolį sudaro pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos nariai. Šiuo metu įmonė vykdo pirmąjį komercinį užsakymą užsienio klientui, taip pat kartu su Vilniaus universitetu vykdo „LituanicaSAT-2“ palydovo projektą. Artimiausiu metu įmonė planuoja pristatyti rinkai nanopalydovams skirtą naujos kartos pagrindinį elektronikos valdymo modulį, taip pat tobulina traukos sistemų technologijas bei komunikacijų sprendimus, veikiančius mažųjų palydovų pagrindu, skirtus bepiločiams lėktuvams. Produktus ir kuriamas technologijas įmonė pristatys vienoje didžiausių kosmoso industrijos parodų „Small Satellite USA 2015“, vyksiančioje JAV šių metų rugpjūčio mėnesį.

„Artimiausias tikslas – suburti stiprią komandą, sėkmingai pasiruošti „LituanicaSAT-2“ misijai 2016 metais, paleisti pirmuosius produktus į rinką ir pranešti visam pasauliui, kad mes atsiradome ir esame rimtai nusiteikę“

V. Buzas

„Bendrovė „Nanoavionika“ specializuojasi perspektyvioje ir sparčiai augančioje mažųjų palydovo rinkoje. Įmonės komandos branduolys projekto „LituanicaSAT-1“ metu įrodė, kad Lietuvoje galima kurti perspektyvias kosmoso technologijas“, – naujosios partnerystės priežastis vardijo Donatas Keras, „Practica Capital“ partneris.

Atsipalaiduoti neturi laiko

Savo ruožtu „Nanoavionikos“ vadovas Vytenis Buzas teigė, kad dirbti su „Practica Capital“ buvo nuspręsta dėl jų patirties bendradarbiaujant su ankstyvos stadijos startuoliais. „Fondas „Practica Capital“ specializuojasi finansuodamas ankstyvos stadijos neseniai susikūrusius startuolius. Fondas gerai supranta rizikas, susijusias su tokio tipo verslo kūrimu. Be to, gana adekvačiai vertina tai, kad kol kas Lietuvoje nedaug kas turi patirties, susijusios su kosminių technologijų įmonėmis, pasitiki vadovų komanda, drauge į šį iššūkį žiūri optimistiškai ir yra nusiteikę padėti pasiekti gerų rezultatų. Tai ir buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę mūsų pastangas siekti bendradarbiavimo su „Practica Capital“ kolektyvu“, – dėstė jis.

Verslininkas pripažįsta, kad įmonės tikslas – tapti vienu palydovų rinkos lyderių – labai ambicingas. Tačiau jis tiki, kad „Nanoavionikos“ komandai nepritrūks nei kompetencijos, nei ryžto, nei pasiaukojimo. „Komanda turi būti ambicinga siekti tikslo, reikia nebijoti pralaimėti ir svarbiausia reikia suvokti, kur ir kokios yra ribos, tik tada jas galima peržengti, netgi paleisti palydovą į kosmosą. Būna ir taip, kad kartais nepasiseks, todėl reikia bandyti, greičiausiai reikės kai ką kartoti ir dešimtis kartų arba keisti taktiką kelio viduryje. Manau, kad mums tinka posakis: „Jeigu nesiseka įeiti pro duris, reikia lipti per langą.“ Bet svarbiausiai – nueiti iki finišo ir padaryti tai, kas buvo užsibrėžta. Taip ateina suvokimas, o tada galima sėkmingai parduoti savo patirtį ir padėti kitiems pasiekti savo tikslų. Svarbiausias dalykas yra žmonės, būtent dėl komandos pavyksta pasiekti tuos tikslus. Veiklos rezultatai atspindi, kokia yra komanda, kaip sekasi planuoti, identifikuoti taikinius technologijoms tobulinti ir galų gale realizuoti. Nėra laiko atsipalaiduoti ir pagalvoti, kad čia jau viskas gerai. Tobulumui ribos nėra, tačiau visada reikia stengtis padaryti kiek įmanoma geriau visose su veikla susijusiose srityse ir nesvarbu, kas tai bebūtų, kad ir lentos valymas po komandos susitikimo“, – teigė V. Buzas.

Artimiausias tikslas – garsiai pranešti pasauliui apie save

Skeptikams, kurie gal burba, kad Lietuva gali tik svajoti apie buvimą kosmine valstybe, galima labai paprastai ir aiškiai atsikirsti – Lietuva jau yra kosminė valstybė. „LituanicaSAT-1“ paleidimas tai parodė. O mažųjų palydovų atsiradimas ir įsivyravimas tą Lietuvos statusą turėtų tik dar stipriau įtvirtinti. „Šiuo metu pasaulis suvokė, kad mažieji palydovai skirti ne tik edukacijai, žinioms įgyti apie tikras kosmines misijas, bet ši industrija pastaruoju metu žengia į naują sritį – mažųjų palydovų pritaikymą komercinėms bei mokslinėms misijoms. Naujausia tendencija – mažųjų palydovų spiečiai, generuojantys milžiniškus duomenų srautus ir dirbantys nauja prasme – globaliai realiuoju laiku, ko neįmanoma įgyvendinti su vienu dideliu palydovu. Palydovai ne tik skrieja aukštai ir mato plačiai, bet jų kiekiai orbitoje didėja ir vienu metu dengia vis didesnius Žemės plotus. Tai daug kartų paspartina duomenų perdavimą, duomenų atnaujinimo nebereikia laukti kelis mėnesius, tai vyksta realiuoju laiku. Be to, kuriant dvidešimt mažų palydovų, kitaip nei vieną didelį, išskaidoma raketos sprogimo rizika, kuri istoriškai lygi 10 proc., ir gedimo tikimybė. Jeigu net dalis paleistų į orbitą mažųjų palydovų neveiks, paslaugos tiekėjui tai nebus didelis nuostolis, palyginti su vienintelio pagrindinio palydovo netektimi. Skiriasi ir mažųjų palydovų gamybos filosofija, juose dažniausiai naudojamos standartinės visiems prieinamos elektronikos ir mechanikos sistemos, o didžiuosiuose taikomi specifiniai, vienetinės gamybos sprendimai. Todėl mažąjį „CubeSat“ tipo palydovą galima pagaminti ir per tris mėnesius, lygiagrečiai konstruoti visą jų seriją, o sukurti didįjį vidutiniškai trunka 27–36 mėnesius (kai kurie gamintojai gamybos termino netgi nenurodo). Taigi mažieji palydovai atpigina kosmosą, praplečia galimybes bei padidina grįžtamąją vertę tiek kalbant apie palydovų kūrimo ir siuntimo į orbitą, tiek apie gautų iš palydovo duomenų kainą. Mažieji palydovai demokratizuoja kosmosą, tai nebėra vien uždaras 7–10 žaidėjų klubas, o po truputį tampa pasauline rinka“, – kalbėjo „Nanoavionikos“ vadovas.

Taigi bendrovės „Nanoavionika“ komanda į priekį žvelgia itin optimistiškai ir aktyviai dėlioja artimiausius ateities planus. „Artimiausias tikslas – suburti stiprią komandą, sėkmingai pasiruošti „LituanicaSAT-2“ misijai 2016 metais, paleisti pirmuosius produktus į rinką ir pranešti visam pasauliui, kad mes atsiradome ir esame rimtai nusiteikę“, – teigė V. Buzas.