MODELIS „FREEMIUM“ VIEŠPATAUS, O REKLAMA UŽDIRBS PINIGUS (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 24 s.
„Nordcurrent“ komunikacijos vadovas - Ričardas Jaščemskas. BFL/Vyginto Skairaičio nuotr.
Ar atsimenate savo vaikystę ir koks stebuklas tada atrodė pirmieji „Super Mario“ žaidimai? Nuo tų laikų daug kas pasikeitė. Vis dėlto kuo dabar gyvena Lietuvos žaidimų industrija? Kaip žaidimai vystysis artimiausioje ateityje? Apie visa tai – „Nordcurrent“ komunikacijos vadovas Ričardas Jaščemskas.
 
Pašnekovas sako, kad itin greitas žaidimų vystymasis visų pirma nulemtas technologijų pažangos. „Vizijų visada buvo labai unikalių, bet anksčiau vis stabdydavo techniniai apribojimai. Ilgainiui jų vis mažėja ir įvairovė plečiasi. Čia galima palyginti su kinu. Kine technologijos tobulėja, bet pats formatas lieka toks pats. Tu žiūri į plokščią ekraną. Į žaidimus įtrauktas interaktyvumas. Keičiasi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir pati sąsaja su vartotoju“, – dėsto jis.
 
Žaidimų industrijos proveržis

Technologijų vystymasis leido ir Lietuvoje sukurti žaidimų industriją. Lietuviai gana greitai pagavo šiuolaikines naujoves ir sugebėjo jas pritaikyti. R. Jaščemskui mūsų situacija dabar panaši į tą, kuri prieš 10–15 metų buvo Skandinavijoje. „Tuo metu ten kilo bumas dėl to, kad dar šiek tiek anksčiau ten visuotinai populiarinti kompiuteriai, IT mokslai. Kiekviena šeima turėjo galimybę lengvai įsigyti kompiuterį. Pas mus irgi tai vyko, tik kokiu dešimtmečiu vėliau. Man atrodo, taip jau gerai sutapo, kad žmonės gavo progą išmokti dirbti kompiuteriu, tada staigiai pereiti prie mobiliųjų telefonų ir susiformavo masė žmonių, kurie ir supranta IT, ir turi pakankamai kūrybiškumo. Vis daugiau jų pradeda domėtis žaidimais. Jie ateina arba iš kitų kūrybinių sričių, arba tiesiai į šią sritį. Dabar iš tiesų juntama labai gera banga“, – teigia jis.
„Dabar jau viešojoje erdvėje apie žaidimus kalbame ne tik kaip apie raiškos formą, bet ir kaip apie karjerą.“
R. Jaščemskas.
Žaidimų industrija Lietuvoje taip išsivystė, kad mums jau net trūksta kvalifikuotų kūrėjų. Jų poreikio patenkinimas turės būti ilgalaikis procesas. „Mano galva, jis dar tik prasidėjo, nes tik visai neseniai ėmėme kalbėti apie žaidimų kūrimą kaip profesiją. Dar prieš 5–10 metų apie tai beveik nekalbėta, nes ir vyko labai mažai. Dabar jau viešojoje erdvėje apie žaidimus kalbame ne tik kaip apie raiškos formą, bet ir kaip apie karjerą. Viešumas turėtų padėti spręsti šią problemą“, – aiškina pašnekovas.
 
Modelis „freemium“ paskatino perversmą

Ta pati „Nordcurrent“ buvo viena pirmųjų, kuri sėkmingai išnaudojo modelį „freemium“, kuris bent jau mobiliųjų žaidimų rinkoje sukėlė nemenką perversmą. Pasak R. Jaščemsko panašių pokyčių mes dar matysime ne vieną. Tik neaišku, kokių būtent. Jeigu žinotume, koks modelis suveiktų, jis jau būtų bandomas. „Yra minčių apskritai nebeprašyti pinigų iš žaidėjų ir visas išlaidas perleisti reklamos užsakovams. „Amazon“ jau net pradėjo eksperimentuoti su tokiu modeliu. Tikriausiai ateityje viskas tikrai bus nemokamai, tik teks žiūrėti labai daug reklamos. Kita vertus, nemanau, kad bus tik vienas dominuojantis modelis. Ko gero, bus vis daugiau verslo modelio variacijų, ieškant situacijų, kurios tiktų ir kūrėjams, ir žaidėjams“, – sako „Nordcurrent“ komunikacijos vadovas.
 
Straipsnis rengtas jubiliejiniam festivaliui „Login 2016“. Visą leidinį galite skaityti čia:
https://issuu.com/loginevents/docs/login_2016_magazine/1.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai