MINIOS FINANSAVIMAS – GALIMYBĖS, KURIOMIS LIETUVA DAR NESINAUDOJA (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 30 s.
SEB banko vyriausiasis analitikas - Tadas Povilauskas. BFL/Andriaus Ufarto nuotr.
Minios finansavimas atsirado tam, kad išliktų. Kai praėjusio dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurtis minios finansavimo platformos, buvo galima išgirsti net ir balsų, sakančių, kad stebime bankų, investicinių fondų alternatyvos gimimą. Ir nors dabar jau akivaizdu, kad minios finansavimas nei vienų, nei kitų nepakeis, į ekonomiką šis reiškinys neabejotinai įnešė šviežio oro. Kaip minios finansavimas papildo tradicines finansavimo priemones? Kokių galimybių jis gali atverti mažos šalies ekonomikai?

Didžiausia nauda – jaunam verslui

Kaip sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, bene patraukliausia minios finansavimo ypatybė yra jo greitis ir lankstumas. Todėl jaunam verslui jis gali suteikti galimybių, kurios kitu atveju jam būtų nepasiekiamos. „Pagrindinis minios finansavimo pranašumas šalies ekonomikai yra jo suteikiama alternatyvi galimybė besikuriančiam verslui pritraukti investicijų gana greitai ir konstruktyviai. Taip pritraukiamas ne tik finansavimas, bet ir randami nauji klientai ar kuriamas ryšys su potencialiaisiais. Kuo daugiau alternatyvų, tuo geresnėmis sąlygomis galima gauti finansavimą, tuo mažiau galvos sopulio verslininkui pritraukti finansavimą. Tad į minios finansavimą turėtų dažniau atsigręžti pradedantysis verslas. Atrodo, kad vis dar formuojamas teisinis reglamentavimas atvers kelią didesniam šių galimybių mastui“, – teigia jis.
„Lietuva įvairiuose reitinguose vis dar užima žemas pozicijas pagal pradedančiojo verslo finansavimo galimybes. Šias tendencijas minios finansavimas galėtų pakeisti.“
T. Povilauskas.
Minios finansavimas – tai pirmiausia galimybė lengviau pritraukti pinigus naujam verslui. Tai, savo ruožtu, skatina gyventojus aktyviau imtis verslo idėjų ir jas įgyvendinti. Taigi verslumui skatinti minios finansavimas gali turėti labai teigiamos įtakos. Šiam reiškiniui toliau vystantis, jo įtaka Lietuvos ekonomikai turėtų tik didėti.

„Lietuva įvairiuose reitinguose vis dar užima žemas pozicijas pagal pradedančiojo verslo finansavimo galimybes. Šias tendencijas minios finansavimas galėtų pakeisti. Be to, pastebime, kad šiuo metu rinkoje yra pinigų perteklius, o lietuvių noras prisiimti didesnę investavimo riziką taip pat auga. Todėl šiuo metu yra patogus metas vystytis didesnės rizikos investavimo priemonėms – itin svarbu, kad Lietuvoje susikurtų minios finansavimo platformos, jeigu norime pasivyti kitas ES šalis pagal sutelktinio finansavimo galimybes“, – dėsto T. Povilauskas.

Mažai šaliai – papildomos galimybės

Visgi SEB banko vyriausiasis analitikas pastebi, kad Lietuva minios finansavimo srityje gana stipriai atsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Šiuo metu mes neturime veikiančių vietinių platformų, atsiliekame ir su reguliavimu. Jeigu nenorime atsilikti beviltiškai, privalome spręsti šias problemas jau dabar.

„Tikėtina, kad rudenį Seime pagaliau bus priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas (nors ir ne visiškai toks, kokio norėtų potencialūs platformų kūrėjai), kuris atvers kelią platformų veiklai Lietuvoje. Šiuo metu atsiliekame nuo kitų ES valstybių ir turime tik kelis pavyzdžius, kai Lietuvos verslai pritraukė finansavimą per užsienio sutelktinio finansavimo platformas. Regis, kad noro keisti situaciją yra, tačiau laikas bėga, o rinka vis dar bando startuoti, kitaip nei tarpusavio skolinimosi platformos, kurios yra pažengusios daug toliau“, – situaciją analizuoja T. Povilauskas.

Minios finansavimo platformos Lietuvai labai praverstų. Mažų valstybių įmonėms minios finansavimo platformos suteikia galimybių pasirodyti ne tik vietos, bet ir užsienio klientams ir taip didinti savo žinomumą bei pardavimą. Be to, nedidelė šalis, kurioje gerai išvystytos minios finansavimo galimybės, bus ir mažiau priklausoma nuo užsienio rinkų.

„Įprastai mažos šalys būna atviros ekonomikos, t. y. labai priklausomos nuo užsienio rinkų, tad ir bankų finansavimo galimybės stipriai priklauso nuo to, kaip keičiasi padėtis tarptautinėje rinkoje ir kaip išorė vertina tos mažos šalies ekonomikos ir finansų rinkos raidą. Tad, jeigu šalyje kyla rimtesnių makroekonominių iššūkių ir tradicinės finansavimo priemonės atsargiau vertina rizikingesnių projektų finansavimą, atsiranda ideali terpė tokioms alternatyvioms finansavimo priemonėms“, – dėsto pašnekovas.

Viešinimas – esminis elementas

Žinoma, teisinė dalis yra tik viena sudedamoji dalis. Net ir patys pažangiausi reglamentai neduos jokios naudos, jeigu žmonės paprasčiausiai nesinaudos tokia galimybe. Todėl T. Povilauskas įsitikinęs, kad šią koncepciją būtina populiarinti. „Pirmiausia reikia nuolatinių pastangų šviečiant visuomenę, kas visgi yra minios finansavimas, kaip jis veikia, kokią pridėtinę vertę jis sukuria. Lietuvoje kapitalo rinka, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra labai neišvystyta, tikėtina, kad sutelktinio investavimo platformų kūrėjai taip pat turės atlikti milžinišką darbą, kad šis lėšų pritraukimo būdas taptų populiarus ir įmonės galėtų pritraukti norimą pinigų sumą iš investuotojų“, – dėsto jis.

Natūralu, kad, kol nėra teisinio reglamentavimo minios finansavimo platformoms kurtis, ši lėšų pritraukimo priemonė dar yra mažiau žinoma. Tačiau ruoštis jų startui būtina jau dabar. Tai darant reikia kalbėti ir apie galimybes, ir apie būtinus saugiklius. „Gana logiška, kad turi būti nustatyti tam tikri saugikliai, neleidžiantys potencialiems investuotojams per daug rizikuoti, siekiant išvengti skaudžių investavimo pamokų. Visgi tai yra aukštos investavimo rizikos veikla ir ne visiems gyventojams tinkama“, – aiškina SEB vyriausiasis analitikas.

Tačiau kuriant minios finansavimo platformas svarbiausia bus kuo dažniau visuomenei ir potencialiems investuotojams pateikti sėkmingus sutelktinio finansavimo pavyzdžius. Tik taip visuomenė gali įsitikinti, kad šis mechanizmas veikia. „Tik girdėdami istorijas apie tai, kaip pasitelkusios sutelktinį finansavimą ir taip pritraukusios lėšų, įmonės tampa gerai žinomos, o investuotojai gauna sutartą grąžą, žmonės ir patys pagalvos apie tokią galimybę“, – tikina T. Povilauskas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai