KAIP MINIOS FINANSAVIMAS KEIČIA VERSLO PASAULĮ? (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 4 s.
SEB banko vyriausiasis analitikas - Tadas Poviliauskas. BFL/Andriaus Ufarto nuotr.
Kai praėjusio dešimtmečio pabaigoje pradėjo veikti pirmosios dalijimosi platformos, verslo pasaulis gal ir nesudrebėjo, bet tikrai pajuto bent šiokius tokius virpesius. Ir atrodo, kad dalijimosi ekonomika niekur nedings. Šiuo metu tokios platformos sėkmingai veikia ir kuria visiškai naują industriją. Ką naujo ir patrauklaus pasiūlė ši koncepcija? Kaip ji evoliucionuos toliau? Kokių permainų dar atneš verslo pasauliui? Apie visai tai – SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
 

Interneto vaikas

Pašnekovas išskiria kelias priežastis, lėmusias dalijimosi ekonomikos populiarėjimą. Bene svarbiausia yra sparti informacinių technologijų plėtra. „IT plėtra prisidėjo ir prie socialinių tinklų išpopuliarėjimo, jie daro milžinišką įtaką dalijimosi ekonomikos augimui. Noras dalytis nėra nauja žmonių savybė, tik anksčiau dalijimasis daugiausia vykdavo šeimoje, tarp giminių ar artimiausių draugų. Naujųjų laikų technologijos per vadinamąsias platformas tiesiog supaprastino abiejų sandorio pusių suvedimą, t. y. tam, kuris nori dalytis, lengviau surasti tą, kuris nori gauti tą paslaugą ir už tai dažnai susimokėti“, – dėsto jis.
 
SEB vyriausiasis analitikas neatmeta ir galimybės, kad naujoji karta tiesiog vis mažiau prisiriša prie daiktų nuosavybės ir sentimentų, todėl nuoma ar laikinas paslaugų teikimas yra kur kas suprantamesnis nei ankstesnės kartos atstovams. „Anksčiau buvo didesnis prekių trūkumas, būdavo stengiamasi vieną daiktą, pavyzdžiui, drabužį, naudoti kuo ilgiau, o dabar vis populiaresnis siekis išbandyti visko kuo daugiau. Be to, ne mažiau svarbus ir augantis žmonių suvokimas apie ribotus Žemės išteklius ir ekologines problemas, todėl dalijimasis tapo ir populiaria socialine kryptimi“, – teigia T. Povilauskas.
 
Tokią dalijimosi ekonomiką, kokią mes matome dabar, iš dalies galima vadinti interneto vaiku. Dalijimosi ekonomika egzistuoja jau daugybę amžių, bet tik internetas leido jai pasiekti visiškai kitokius mastelius. „Internetas pagreitino bendravimą ir informacijos perdavimą, todėl dalijimasis tapo daug paprastesnis ir galimybės uždirbti iš dalijimosi tapo lengvesnės. Juk anksčiau dalijimasis taip pat vykdavo – vieni žmonės paveždavo autostopu keliaujančius asmenis, drabužius nešdavo į komisą, kad juos nupirktų kiti, žmonės kambarius išnuomodavo atvykusiems giminaičiams, studentams ir t. t. Tiesiog IT ir socialiniai tinklai leidžia šį dalijimosi procesą atlikti kur kas greičiau ir paprasčiau, o matymas, kad iš to galima uždirbti, taip pat turi tam įtakos“, – aiškina pašnekovas.
 
Kur baigiasi dalijimasis ir prasideda verslas?

Dalijimosi ekonomika vis dar gana naujas reiškinys ir esami verslo reguliavimai neretai nuo jos šiek tiek atsilieka. Tačiau T. Povilauskas sako, kad čia nieko naujo. Sistemą keičiantys reiškiniai visada susiduria su tokia problema. „Dažniausiai tokias problemas išspręsdavo akivaizdžiai matoma nauda visuomenei, nes būtent noras keistis, kylantis iš pačios visuomenės, sugebėdavo padaryti spaudimą valdžios institucijoms ir kartu konkurentams, kurie dažnai patys priimdavo sprendimus reaguoti į naujus reiškinius. Taigi tikiu, kad tik su laiku vis labiau matoma dalijimosi ekonomikos nauda ir visuomenės švietimas padės pasiekti palankesnį rinkai verslo reguliavimą“, – įsitikinęs jis.
„Mano nuomone, dalijimasis ima virsti verslu ir nutolsta nuo pirminės formos, kai žmogus pradeda naudoti nebe įprastus išteklius, kurių užtenka jo asmeninėms reikmėms.“
T. Povilauskas.
Pastaruoju metu dalijimosi ekonomika dažniausiai funkcionuoja kaip priemonė ką nors trumpam pasiskolinti, o ir tokių platformų vartotojų skaičius gana ribotas. Ar dalijimosi ekonomikos apimtys augs, anot SEB vyriausiojo analitiko, labiausiai priklausys nuo pačių platformų kūrėjų. „Pagrindinis darbas, žinoma, turi būti visuomenės švietimas apie praktinius dalijimosi ekonomikos pranašumus ir sėkmingus pavyzdžius. Nors atrodytų, kad Lietuvoje gana dažnai minimi dalijimosi ekonomikos pavyzdžiai („Uber“, „Vinted“, „Airbnb“), tačiau akivaizdu, kad šiomis paslaugomis vis dar daugiausia naudojasi išmanusis jaunimas, o kiti šių paslaugų privengia. Tad kuo daugiau gerųjų praktinių pavyzdžių bus paskleista į viešumą, tuo visuomenė bus atviresnė išbandyti šias paslaugas“, – teigia pašnekovas.
 
Vis dėlto gali kilti klausimas, kur yra dalijimosi ekonomikos riba. Kada ji virsta verslu? „Mano nuomone, dalijimasis ima virsti verslu ir nutolsta nuo pirminės formos, kai žmogus pradeda naudoti nebe įprastus išteklius, kurių užtenka jo asmeninėms reikmėms. Jeigu žmogus perka naują butą, automobilį, techninę įrangą ar kitas prekes tam, kad jas išnuomotų kitiems, nors jų pats nenaudoja, toks modelis grąžina jo veiklą prie įprasto verslo sąlygų, nes tai nebėra dalijimasis, o tiesiog nuomos paslaugų teikimas“, – dėsto T. Povilauskas.
 
Nuo dalijimosi ekonomikos esminių tikslų nutolstama ir tada, kai vadinamasis dalijimasis tampa pagrindine žmogaus veikla. Tarkim, „Uber“ vairuotojas, dirbantis tiek pat valandų kasdien, kiek ir įprastas taksi vairuotojas, iš esmės atlieka tą patį darbą su tokiu pat tikslu, tik tiek, kad skiriasi klientų radimo, apmokėjimo ir kiti procesai. Kartais vadinamieji dalijimosi ekonomikos pasididžiavimai atneša ne tiek esminių pokyčių sistemoje, kiek paprasčiausiai naudoja pažangesnes technologijas ir leidžia tuos pačius veiksmus atlikti greičiau ir pigiau negu tradiciniu būdu. 
 
Evoliucija tęsis

SEB vyriausiasis analitikas įsitikinęs, kad dalijimosi ekonomikos mastas toliau sparčiai augs. Technologijų pažanga ir paplitimas nelėtėja, todėl dalijimasis bus vis suprantamesnis visuomenei. „Bus labai įdomu pamatyti, kaip bus dalijamasi ne tik prekėmis ar paslaugomis, bet ir gebėjimais bei įgūdžiais. O verslui ši evoliucija tik dar kartą pakartoja, kad vartotojams bus vis lengviau susirasti vieniems kitus, todėl neefektyvūs verslai plačiai vartojamų prekių ir paslaugų segmente bus išstumiami iš rinkos“, – sako jis.
 
Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad daug iššūkių dalijimosi ekonomikai kels pasitikėjimo vienų kitais išlaikymas ir rizikos suvaldymas, nes kuo labiau rinka plečiasi, tuo dažniau mažėja saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Ypač tai galioja kalbant apie dalijimosi ekonomiką finansų srityje, kur vartotojo vartotojui (P2P) skolinimas ekonomikos krizės akivaizdoje skaudžiai paliestų nemažai šios rinkos dalyvių. Žinoma, labai svarbu ir tai, kad investicijos į didžiausias dalijimosi ekonomikos platformas atneštų grąžą ir investuotojams, nes kitu atveju naujoms platformoms sulaukti investicijų bus vis sunkiau.
  
Tenka pripažinti, kad Lietuva dalijimosi ekonomikos srityje šiek tiek atsilieka nuo Vakarų šalių. Labai svarbu, kad Lietuvoje dar spartėtų technologijų ir socialinių tinklų plėtra visuomenėje. Būtent ji ir yra pagrindinė priemonė, galinti užtikrinti sklandžius dalijimosi ekonomikos procesus. „Manau, investavimo rinkoje aktyvės tarpusavio skolinimo ir minios finansavimo platformos, tačiau jų laukia sudėtingas darbas – Lietuvoje žmonės pasyvūs investuodami per kapitalo rinkas į akcijas ar obligacijas, tad paaiškinti, kad skolinti tiesiogiai įmonei ar kitam gyventojui yra patrauklu, išties sudėtinga užduotis. Tikiu, kad toliau augs ir naudotų prekių pardavimo platformos, o kur kas didesnio patrauklumo turėtų sulaukti ir trumpalaikės daiktų nuomos paslauga“, – teigia T. Povilauskas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai