...

Kiek reikia pinigu norint pradėti verslą?

Verslas

2013.03.22

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Kiek reikia pinigu norint pradėti verslą?

Vis dėlto vien graži idėja turtų dar niekam nesukrovė. BFL/Tomo Urbelionio nuotr.

Nuo ko prasideda verslas? Žinoma, nuo idėjos. Vis dėlto vien graži idėja turtų dar niekam nesukrovė, o svajotojo profesija, jei ir yra, nepaklausi… Turint idėją reikia žengti antrą žingsnį – paversti ją kūnu. Štai tuomet ir prasideda rūpesčiai. Juk tam, kad įregistruotum įmonę ir pradėtum veiklą, reikia ne vieno tūkstančio litų. Pabandėme išsiaiškinti, kokį pradinį kapitalą paprastai turi jaunieji verslininkai ir kaip pavyksta jį sukaupti.

Apklausus verslininkus paaiškėjo, kad dauguma jų negalėjo pasigirti dideliu pradiniu kapitalu. 36,36 proc. respondentų atsakė, kad jų pradinis kapitalas nesiekė 10 tūkst. litų, tačiau to užteko, kad verslas pajudėtų iš vietos. 23,64 proc. apklaustųjų reikėjo šiek tiek didesnės sumos – nuo 10 iki 20 tūkst. litų. Tiek pat respondentų atsakė verslą pradėję su suma, siekiančia nuo 20 ir 50 tūkst. litų. Verta paminėti, kad 9 proc. respondentų prisipažino veiklą pradėję su 100 tūkst. litų.

Apklausoje daugiausia dalyvavo jauni verslininkai – beveik 70 proc. jų priklauso amžiaus kategorijai nuo 25 iki 34 metų. Didžiausia dalis apklausos dalyvių plėtoja su paslaugomis (40 proc.), IT (21,82 proc.) ir prekyba (16,36 proc.) susijusį verslą.

Kaip matome, pradinio kapitalo dydis gali būti įvairus ir dažniausiai priklauso nuo veiklos srities. Tarkime, IT reikia mažiau investicijų nei pramonės srity. Tokiai prielaidai pritaria ir „StartUp Highway“ įkūrėjas Rokas Tamošiūnas. „Neišvengiamai brangiausi yra tikslieji mokslai, vaistų gamyba ir viskas, kas patenka į gamtos mokslų kategoriją. Jie visada bus brangiausi ar beveik brangiausi, nes reikia įvairių tyrimų, kainuoja darbas su laboratorijomis, patentavimo procesas.

Dar atskirčiau projektus, kurių sumanytojai žino, kiek reikia pradinio kapitalo, nuo tų, kurie tik nutuokia. Žinančiųjų sumos didelės, nes viskas tiksliai apskaičiuota, išsiaiškinta, kiek lėšų teks išleisti, kad projektas būtų tarptautinio lygio“, – sakė jis.

„Startupų“ agentūros, renginiai, vadinamieji verslo angelai neabejotinai pakeitė pradinio kapitalo paieškų modelį. R. Tamošiūnas įsitikinęs, kad dabar susirasti investuotoją yra nepalyginamai lengviau.

„Manau, situacija vienareikšmiškai gerėja. Daugėja fondų, kurie gali spręsti kylančias problemas. Daugėja ir viešai pasiskelbusių verslo angelų arba jų asocijuotų struktūrų, kurios žvalgosi įdomių projektu ir nori jiems padėti.

„StartUp Highway“ irgi suteikia tokią galimybę. Anksčiau jauni žmonės turėdavo rizikuoti nepalyginamai didesnėmis sumomis, o mes tą riziką beveik panaikiname.

Dar reikėtų pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus sumos dydis stipriai sumenko, 10 tūkst. litų jaunam žmogui nebūtinai yra nesuvokiami pinigai.

Jeigu kalbame apie IT srities darbuotojus, jų atlygis yra toks, kad tokią sumą galima susitaupyti gana greitai. Na, o jei kartu veikia keli žmonės, lieka tik idėjos klausimas. Yra jaunų verslininkų, kurie naujo verslo griebiasi tikrai ne pirmą kartą, tad yra atsiradusi ir tam tikra kultūra, mokykla“, – kalbėjo R. Tamošiūnas.

Nors internetas yra puiki terpė pradedantiesiems IT specialistams, ir jiems nederėtų į viską žiūrėti pro rožinius akinius. Taip, projektams internete reikia mažesnio pradinio kapitalo, bet lazda visada turi du galus.

„Manau, yra atvirkštinė priklausomybė nuo to, kiek projektas yra pažengęs ir kokia sritis. Interneto srityje, jeigu ieškome finansavimo prototipui sukurti, tikėtina, greitai rasite žmonių, kurie pasiūlys nedidelį pradinį finansavimą. O jeigu sugalvočiau imtis su chemijos pramone susijusios veiklos ir galėčiau pasiūlyti tik idėją, tikėtina, kad būtų sunku rasti investuotoją. Tačiau ilgainiui, tarkime, po metų, jeigu įrodyčiau savo tiesą ir turėčiau jau patentuojamą technologiją, investuotojai jaustųsi daug saugesni“, – sakė R. Tamošiūnas.

Paklaustas apie dažniausiai pasitaikančias jaunų verslininkų, ieškančių investuotojų, klaidas, R. Tamošiūnas negalėjo išskirti bendrų visiems. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į kelis esminius dalykus.

„Nepasakyčiau, kad yra klaidų, kurias daro visi, nes jų spektras labai platus. Kai kurie verslininkai gal nepakankamai pasirengia, neišsiaiškina, kokio investuotojo reikia. Kartais pritrūksta namų darbų, t. y. investuotojui aiškiu formatu neparodomas verslo planas, projekto aprašas.

Viena didesnių klaidų – pamirštama apgalvoti tam tikras frazes, atsakymus į tikėtinus investuotojo klausimus. Kai kurios paprastos frazės investuotojui gali signalizuoti, kad šis verslininkas nebus tinkamas investicijos valdytojas. Reikia pamąstyti ne tik kaip neleptelėti nesąmonės, bet ir ką pasakyti, kad keltum pasitikėjimą, gerai prisistatytum pats ir pristatytum savo projektą“, – patarė „StartUp Highway“ įkūrėjas.

Ekspertai

Rokas Tamošiūnas

Rokas Tamošiūnas

Partneris / Rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.