Individualios veiklos pagal pažymą turto perdavimas/pardavimas UAB

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad nuosavybės teisė į turtą gali būti perduota vieno fizinio ar juridinio asmens kitam asmeniui sudarius atitinkamą sandorį. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju sudarant sandorį yra siekiama perleisti nuosavybės teisę į turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas - šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Reikia pažymėti, kad turtas nuosavybės teise gali būti perleistas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Tam tikroms sutarčių rūšims įstatymas nustato privalomus formos reikalavimus, pavyzdžiui fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos, tačiau net jeigu įstatymas nenustato privalomos rašytinės sandorio formos, turto pirkimo-pardavimo sutartį rekomenduojame sudaryti raštu. Pažymime, kad Jūsų nurodyta aplinkybė, kad turto savininkas ir juridinio asmens vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo, reiškia, kad šis sandoris būtų sudaromas tarp susijusių asmenų, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Įstatymai nedraudžia sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių tarp susijusių asmenų, tačiau toks sandoris turėtų būti sudarytas rinkos sąlygomis, t.y. turtas turėtų būti parduotas rinkos kaina. Pareiga parduoti turtą rinkos kaina yra susijusi su asmens pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį kaip nustatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Papildomai pažymime, kad turtas juridiniam asmeniui taip pat gali būti perduodamas padidinus šio juridinio asmens įstatinį kapitalą. Juridinio asmens įstatinio kapitalo didinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Atkreipiame dėmesį, kad naujai išleistas juridinio asmens akcijas galima apmokėti ne tik piniginiu, tačiau ir nepiniginiu įnašu (turtu). Tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad nepiniginį įnašą, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti akcijas, turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta pareiga pakeistus bendrovės įstatus pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos, priešingu atveju visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą būtų laikomas negaliojančiu. Apibendrindami tai, kas išdėstyta aukščiau, pažymime, kad turtas nuosavybės teise gali būti perleistas fizinio asmens juridiniam asmeniui sudarius turto pirkimo-pardavimo sutartį arba visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą padidinti juridinio asmens įstatinį kapitalą ir jį apmokėjus nepiniginiu įnašu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.