...

Žvejų rojus

Verslas

2014.02.08

Autorius: Karolina Kondratjevaitė

Temos: .

Žvejų rojus

Norvegijos šiaurėje žūklės verslą plėtojantis panevėžietis Darius Ignatavičius (40 m.) (nuotr. iš dešinės) Asmen. albumo nuotr.

„Sveiki atvykę į didelių žuvų šalį“, – tokiais žodžiais svečius pasitinka įmonės „Soroya Havfiskesenter“ savininkas Darius Ignatavičius (40 m.). Norvegijos šiaurėje žūklės verslą plėtojantis panevėžietis šypsodamasis klausia: „Ar jau pagavote savo gyvenimo žuvį?“

Hobis virto verslu

„Iš pradžių žvejybos kelionės į Norvegiją buvo mano hobis, vykdavau ten porą kartų per metus, – prisiminė D. Ignatavičius. – Keliaudamas po šalį aplankiau daug skirtingų žvejybos bazių, tačiau kartą atvykęs į Sioriojos salą supratau, kad nebėra ko ieškoti.“

Pašnekovas Sioriojoje dabar praleidžia bent septynis mėnesius per metus – tiek įprastai trunka žvejybos sezonas.

„Pradėjau rinkti žvejoti mėgstančių žmonių grupes iš Lietuvos, Rusijos. Suformuotą grupę nukreipdavau į švedų žvejybos bazę, kurioje vasarą bent mėnesį dirbdavau gidu. Toks bendradarbiavimas buvo naudingas abiem pusėms: aš nemokamai žvejojau, o švedai turėjo gidą, – pasakojo D. Ignatavičius. – Laikui bėgant norinčių žvejoti skaičius augo, o švedų bazėje visiems neužtekdavo vietų. „Na, ir sekasi“, – pamaniau ir nutariau atidaryti nuosavą žūklės bazę.“

„Kadangi nuo mažens domėjausi žvejyba, kurdamas savo bazę jau turėjau daug informacijos apie žvejybos įrankius, būdus, nuolatos sekiau visas žvejybos naujoves, – pasakojo D. Ignatavičius, kuriam idėją pavyko įgyvendinti vos per porą metų. – Dabar darau tai, ką moku ir mėgstu, be to, gaunu už tai pinigų.“

Pašnekovas užtikrino, kad mintis įkurti įmonę buvo vienas geriausių jo kada nors priimtų sprendimų.

Milijoninės investicijos

„Verslo kūrimas normalų žmogų gali išvaryti iš proto, – juokėsi D. Ignatavičius. – Man pravertė viskas: įgimtas užsispyrimas, kalbų mokėjimas (D. Ignatavičius kalba anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir norvegų kalbomis), kadaise baigti psichologijos kursai.

Nors bėdų steigiant įmonę nekilo, gauti kreditą buvo nelengva. Norvegai – sotūs ir mieguisti žmonės, mums tai svetima, tačiau galima prisitaikyti.

 

„Dabar darau tai, ką moku ir mėgstu, be to, gaunu už tai pinigų.“

D. Ignatavičius

 

Mane tą kartą labai maloniai nustebino vietos valdininkų geranoriškumas. Pavyzdžiui, Sioriojos merė net du kartus vyko į mano pasirinktą banką įrodinėti, kad esu reikalingas šiai salai. Galiausiai kreditą gavau. Į žvejybos bazę esu investavęs apie 4,5 milijono litų, taigi pelno dar teks palaukti.“

„Norvegija puikiai tinka verslui plėtoti. Iki šiol neturėjau jokių nemalonumų – valdžia dirbti netrukdo“, – prisipažino D. Ignatavičius.

Paklaustas, ar neturi minčių analogišką verslą plėtoti gimtinėje, pašnekovas buvo gana kategoriškas: „Manau, Lietuvoje šis verslas neturi šansų. Nėra tinkamų gamtos išteklių, kurie sudomintų žmones. Net ir Norvegijos pietuose žuvų per mažai. Tam, kad patrauktum laimikio ištroškusius žvejus, pasiūlymas turi būti išskirtinis.“

Sniego lavinos principas

„Žvejoti atvykę žmonės apgyvendinami namelyje su virtuve, dušu, tualetu. Jiems skiriamas kateris su visa reikalinga įranga (atstumas nuo namelių iki katerių vos 50 metrų). Aš pats suteikiu visą reikiamą informaciją, pavyzdžiui, kur šiuo metu yra žuvų, o norintys išmokti visų jūrinės žvejybos subtilybių gali samdyti mane kaip gidą, – įmonės teikiamas paslaugas pristatė D. Ignatavičius. – Turiu ir nuomos punktą, kuriame galima išsinuomoti aprangą bei žvejybos įrankių. Yra žvejybos reikmenų parduotuvė, ten parduodama viskas, ko gali prireikti jūrinei žvejybai.“

„Žvejyba – sezoninis verslas, įprastai prasidedantis kovą ir trunkantis iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Pats populiariausias laikas – sezono pradžia. Šis laikas užkietėjusiems skandinavų žvejams parduodamas prieš metus ar net dar anksčiau“, – sakė D. Ignatavičius.

Paprašytas apibūdinti tipą žmonių, dažniausiai apsilankančių „Soroy Havfiskesenter“, pašnekovas sakė: „Tai 35–55 metų pasiturintys vyrai. Iš jų apie 60 procentų – lietuviai.“

Paklaustas, kokiu būdu randa klientų, D. Ignatavičius teigė į reklamą neinvestuojantis. „Viskas veikia sniego lavinos principu, – sakė vyras ir paaiškino: – Iš mano bazės žmones išvyksta patenkinti, sugrįžę namo dalijasi įspūdžiais, apie kelionę pasakoja draugams – tai geriausia reklama.“

D. Ignatavičiaus skaičiavimais, dar kartą pažvejoti grįžta 85–90 proc. klientų. „Ko gero, tai rodo, kad viską darau gerai“, – šyptelėjo pašnekovas.

„Kadangi pats buvau dėl žvejybos pamišęs turistas, aplankęs daugybę bazių, turėjau galimybę jas įvertinti: kas patiko, ko trūko. Kurdamas „Soroy Havfiskesenter“ stengiausi, kad viskas būtų taip, kaip pats norėčiau: aliumininiai, atvirai jūrai pritaikyti norvegų gamybos kateriai, juose įrengti kabliai stambiai žuviai įkelti (dažnai bazės jų neturi, todėl žmonės vežasi savus), aukščiausios klasės jūrinė elektronika, veikianti įvairiomis kalbomis, palydoviniai pagalbos iškvietimo prietaisai“, – apie įgyvendintą viziją džiūgaudamas pasakojo D. Ignatavičius.

Įspūdingi laimikiai

„Mane Siorioja suviliojo didžiuliais žuvų kiekiais. Suvilioja ir kitus, – salos trauką paprastai paaiškino pašnekovas. – Atvykę į Norvegiją žmonės turi galimybę rinktis iš tūkstančių žvejybos bazių, išdėstytų visoje šalyje. Tie, kurie nori didelių laimikių, renkasi vietas, kur didelės žuvys kimba nuolat. Sioriojos sala šiuo aspektu – geriausia. Čia didelės žuvys – ne atsitiktinumas, o kasdienybė.“

„Pasaulio rekordai sužvejojami būtent šios salos vandenyse. Mūsų bazės pasididžiavimas – 47 kilogramų menkė, pagauta šių metų balandį. Tai pasaulio rekordas! Netoli salos prieš kelerius metus pagautas 9,3 kilogramo raudonasis ešerys, pernai – 22,7 kilogramo ledjūrio menkė, 22,5 kilogramo pilkasis jūrų vilkas ir net 19 kilogramų vegėlė. Užfiksuota, kad tai Europos rekordas“, – vardijo D. Ignatavičius.

„Skandinavų gidų skaičiavimais, šiais metais Norvegijos pakrantėse žvejai mėgėjai pagavo apie 80 menkių (skaičiuojant daugiau nei 30 kilogramų sveriančias). Iš jų net 68 pagautos Sioriojoje, 37 – mano žvejybos bazėje. Skaičiai iškalbingi“, – džiaugėsi D. Ignatavičius, o paklaustas apie pačiam užkibusius laimikius, pirmiausia prisiminė 33 kilogramų menkę, 7 kilogramų ešerį bei net 40 kilogramų uotą. Pašnekovo nuomone, didžioji žuvis dar laukia.

„Žmonės pas mus gali rinktis, ar žvejos jūroje, ar ežere. Nors Sioriojoje net 800 ežerų, kuriuose puikiai kimba upėtakiai ir palijos, ežerą žvejai renkasi itin retai: esant sudėtingoms oro sąlygoms, kai išplaukti į jūra tiesiog neįmanoma. Be to, jūroje žvejoti paprasčiau ir laimikis garantuotas“, – paaiškino pašnekovas.

„Jūrine žvejyba užburia tuo, kad niekada nežinai, kokio dydžio žuvis užkibs: 3, 30 ar 300 kilogramų. Kad ir kokią žuvį pagausi, visada norėsi pagauti didesnę ir stipresnę. Siorioja suteikia tokią galimybę“, – sakė D. Ignatavičius.

Bazės pasididžiavimas

47 kilogramų menkė (pasaulio rekordas)

9,3 kilogramo raudonasis ešerys

22,7 kilogramo ledjūrio menkė

22,5 kilogramo pilkasis jūrų vilkas

19 kilogramų vegėlė (Europos rekordas)

Klientai

dar kartą pažvejoti grįžta 85–90 proc. klientų.

Tai 35–55 metų pasiturintys vyrai.

Iš jų apie 60 procentų – lietuviai.

Verslo forma ir mokesčiai

Verslo forma: ribotos atsakomybės AS (UAB).

Įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 30.000 NOK ( ~30.000Lt)

Pelno mokestis: 28%

PVM 25% , tame tarpe ir katerio nuoma (maistui 15%, apgyvendinimo paslaugos 8%)

Investicijos

700.000 Lt reikėjo investicijų Savo nuosavam verslui pradėti

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.