Nerijui Slesariūnui (39) iš Kauno lietuviškos kanapės, linai ir juodieji ridikai suteikia ne tik sveikatos, bet ir pasitenkinimą darbu. Toks ir buvo jo tikslas kuriant nuosavą verslą – bendrovę „Florance sense“, gaminančią natūralias priemones, skirtas sveikatai stiprinti ir grožiui puoselėti.

„Dirbdamas samdomu darbuotoju ir bendraudamas su klientais mačiau, kad daug verslininkų savo darbą atlieka sukandę dantis. Sunkiai dirba daug metų, be jokio poilsio. Pasakiau sau: niekada toks nebūsiu. Man pasirodė, kad taip gyvendamas žmogus ko nors neapskaičiuoja, sėdi tarsi ne savo rogėse. Ši patirtis man padėjo suprasti, kad reikia labai kryptingai ieškoti, ko noriu ir ką galiu padaryti“, – mintimis, pastūmėjusiomis imtis pokyčių, dalijasi Nerijus.

Iš pradžių natūralius aliejus gaminęs tik savo reikmėms, apsisprendė rizikuoti: „Jeigu padeda man, turiu pasiūlyti ir kitiems.“ Pabandė ir idėja pasiteisino.

„Domėdamasis medicininiais straipsniais, ištyręs, kokios yra mūsų medicinos rinkos galimybės, atradau Kanados mokslininko straipsnį apie kanapes ir jų poveikį ląstelėms, odos sistemai ir pan. Pabandžiau ir įsitikinau – padėti sau galima paprasčiausiomis priemonėmis“

N. Slesariūnas

Pažinti žmones – pranašumas

Įgijęs medžio apdirbimo ir baldų technologijos specialybę, N. Slesariūnas įsidarbino kasos aparatų programuotojų kompanijoje Kaune. Dirbo kone penkiolika metų ir dabar dar šiek tiek tuo užsiima. Pasak vyro, jam šis darbas naudingas ir svarbus dėl to, kad padėjo pažinti žmones. „Per tuos metus bendravau su daugybe verslininkų, įvairiausių žmonių – nuo kasininkų parduotuvėse iki didžiausių įmonių, koncernų vadovų. Kai pasirašydavome sutartis, pokalbiai dažnai pakrypdavo į asmeniškumus, žmogišką bendravimą apie paprastus dalykus: pirtį, medžioklę, gamtą, turizmą, statybas ir pan. Užsimegzdavo šilti santykiai. Gal todėl man labai gerai sekėsi pasirašinėti sutartis, rodos, neįdėjus net menkiausių pastangų.“

Pelną teikia pasitenkinimas tuo, ką darai

„Kodėl pasirinkau su žemės ūkiu, gamta ir mus supančia aplinka susijusią veiklą? Juk iš tiesų sau buvau pasakęs ir tai, kad nebūsiu toks, kaip mano tėvai, – niekada nesuleisiu pirštų į žemę. O mano tėvai turi ūkelį, laiko gyvulėlių. Bet pasukau ten, kur ir jie, įsitraukiau į gamtos teikiamos naudos paieškas, – garsiai svarsto pašnekovas. – Prieš pradėdamas šią veiklą, pusantrų metų tyrinėjau mane supančią aplinką. Galvojau, ką galėčiau padaryti įdomaus, kad nepasikartočiau su jau esamomis priemonėmis perpildytoje rinkoje ir visa tai dar man teiktų malonumą, kad darbas būtų tarsi gyvenimo būdas ir leistų man jaustis laisvam, nepriklausomam. Vienas svarbiausių veiksnių renkantis būsimą veiklą man buvo malonumas.“

N. Slesariūnas pripažįsta, kad gal kvaila kalbėti apie verslą tikintis nedidelės finansinės sėkmės, bet jam nuosavas verslas pirmiausia reikalingas dėl palankaus aplinkinių vertinimo: „Tai mane labai pamalonina ir yra vienas iš elementų, varančių į priekį. Siekiu būti laimingas dėl to, ką darau. Pasirinkau idėją. Man užtenka tiek, kiek turiu.“ Nerijaus nuomone, neverta susitelkti ties vieninteliu – finansinės sėkmės troškimu.

Žingsnis po žingsnio

Savo verslą N. Slesariūnas kuria apdairiai ir neskubėdamas: „Kalbant apie investicijas, gal atrodys labai juokinga, bet jos nesiekė 30 tūkst. eurų. Šiandien visi linkę bėgti į banką, imti greituosius kreditus. Esame įpratę vartoti ir turėti čia ir dabar.“

Pasak jo, svarbu analizuoti savo veiklą ir ją vystyti taip, kad užmojai nevirstų kūrybinį darbą užgožiančiu tikslu. Pradėjus nuosavą verslą, Nerijų glumino aplinkinių reakcija: „Jie klausė: „Kam tau to reikia? Kada tai atsipirks?“ Padariau išvadą, kad žmonės dar tebegyvena bijodami. Jie bijo prarasti darbus, nes neturės ką veikti toliau. Mums būtinai reikėtų atsikratyti menkavertiškumo jausmo. Tiesiog jeigu turite idėją – bandykite, parklupote – kelkitės ir eikite toliau. Galite pasukti visai priešinga kryptimi, bet būtinai eikite. Ir tai yra labai įdomu“, – skeptiškoms nuomonėms nepaklūsta savo kelio ieškantis Nerijus.

Pirmiausia padėjo pats sau

Paklaustas, kaip surado sau patrauklią veiklos sritį, natūralių priemonių kūrėjas sako: „Nežinau, vertėtų man čia atvirauti ar ne, tiesiog pats turiu tokią asmeninę problemą – įgimtą odos ligą psoriazę. Man niekaip nesisekė jos įveikti. Domėdamasis medicininiais straipsniais, ištyręs, kokios yra mūsų medicinos rinkos galimybės, atradau Kanados mokslininko straipsnį apie kanapes ir jų poveikį ląstelėms, odos sistemai ir pan. Pabandžiau ir įsitikinau – padėti sau galima paprasčiausiomis priemonėmis.“

Pirmąsias priemones iš kanapių, linų sėmenų, kitų augalinių kultūrų jis, dar būdamas ir pirtininkas, pradėjo gaminti savo reikmėms prieš dvejus metus. Sukūręs pirmuosius natūralius aliejus, padedančius mažinti sąnarių, odos, celiulito problemas, toliau juos tobulino ir kūrė naujus.

Sutelkia savo krašto ūkininkus

N. Slesariūnas sakosi paskatinęs savo krašto ūkininkus pradėti auginti anksčiau buvusią labai populiarią, o dabar vėl atgimstančią aliejinę ir pluoštinę kultūrą – kanapes. „Save pavadinčiau tarsi laidininku, ir man tai puikiai pavyksta. Sujungiu visą veiklą į vieną sistemą. Pasiekėme puikių laimėjimų. Naudodami savo krašto produkciją esame unikalūs. Neturėtume jos nuvertinti. Esame gabūs gamybininkai, tik pritrūksta drąsos. Norėčiau palinkėti visiems pradedantiesiems atsikratyti to lietuviško kuklumo“, – geranoriškai nusiteikęs pašnekovas. Jo sukurta įmonė dabar gamina maždaug 15 rūšių kosmetines priemones ir dar maždaug 20 yra bandomos.

Kanapių aliejus rūpi ir svetur

Šiandien lietuviško kanapių, linų aliejaus gamintojas N. Slesariūnas turi užsakymų iš medicinos kompanijų, grožio ir SPA centrų, driekiasi bendradarbiavimo gairės į Latviją, Jungtinius Arabų Emyratus, Olandiją. Vyksta derybos su šiandien žinomais lietuviškos kosmetikos gamintojais – jie susidomėję „Florance sense“ žaliavomis. „Esu atviras ir rodau natūralių aliejų panaudojimo galimybes“, – savo verslo sėkme neabejoja N. Slesariūnas.