...

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 vietą

Verslas

2019.06.06

Autorius: Urtė Kasparavičiūtė

Temos: .

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 vietą

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 vietą. Iš asmeninio albumo

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet užima 29-ąją poziciją. Palyginti su praėjusiais metais, reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis aukščiau ir už nugaros paliko kaimynines šalis: Estiją (35 vieta, buvo 31), Latviją (40 vieta, buvo 40), Lenkiją (38 vieta, buvo 34).

Išteklių naudojimas ir kompetencija

Sudarydamas šalių konkurencingumo reitingą, IMD institutas vertina, kaip šalys sugeba panaudoti turimus išteklius ir kompetencijas didindamos savo gerovę. Šiais metais sureitinguotos 63 šalys, kurių vertinimas apėmė 235 skirtingus kriterijus. Du trečdaliai kriterijų yra faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji – verslo vadovų apklausa. IMD partneris Lietuvoje yra verslumo skatinimo agentūra „Versli Lietuva“, kuri teikia statistinių duomenų analizę ir padeda vykdyti Lietuvos verslo vadovų apklausą.

Daugiau investuojama į produktyvumo didinimą

Šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-osios į 29-ąją poziciją. Šiek tiek smuktelėjo kitų dviejų rodiklių grupių vertinimas: ekonomikos raidos rodiklių grupės įvertinimas krito iš 36-osios į 39-ąją poziciją, o infrastruktūros rodiklių grupė smuktelėjo iš 29-osios į 30-ąją poziciją.

„Įtempta situacija darbo rinkoje privertė Lietuvos įmones ieškoti naujų būdų išlaikyti savo konkurencingumą. Pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijų priemonėmis bei savo jėgomis, įmonės vis daugiau investuoja į produktyvumo didinimą: naujus mechanizmus, naujas informacines sistemas, taip pat į darbuotojų ugdymą, o tai leidžia didinti atlyginimus. Ypač svarbu, kad pernai šią tendenciją pavyko iš didžiųjų šalies miestų perkelti į regionus. Tai buvo atitinkamai įvertinta ir leido Lietuvai kilti konkurencingumo reitinge“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Valdžios institucijos atliepia verslo poreikius

Pasak agentūros „Versli Lietuva“ generalinės direktorės Dainos Kleponės, gerėjantis viešojo sektoriaus įvaizdis Lietuvos verslo akyse rodo, kad valdžios institucijos vis labiau atliepia verslo poreikius, imasi iniciatyvos gerinti verslo aplinką, vyksta verslo ir valdžios bendradarbiavimas bei partnerystė.

„Teigiamai keičiasi valdžios institucijų įvertinimas, o tai yra labai svarbu siekiant verslo aplinkos gerinimo ir pokyčių, kurie kuria pridėtinę vertę šalies verslui ir ekonomikai. Įmonių vadovų nuomone, pagerėjo viešojo sektoriaus gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, sumažėjo biurokratija, padidėjo skaidrumas, geriau įvertinta situacija rengiant viešuosius pirkimus ir kai kurios kitos sritys. Prie viešojo sektoriaus efektyvumo gerėjimo taip pat prisidėjo ir palankesnis darbo rinkos reguliacinės aplinkos vertinimas, o tam įtakos turėjo 2017 m. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas“, – tyrimo išvadas komentuoja pašnekovė.

Ekonomikos raidos vertinimo smukimas

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, ekonomikos raidos vertinimo smukimas per tris pozicijas į 39-ąją vietą daugiausia susijęs su Lietuvos ekonomikos dydžiu ir šiek tiek sulėtėjusiu (palyginti su 2017 m.) Lietuvos ekonomikos augimu 2018 metais. Aukšti ekonomikos augimo rodikliai 2017 m. sukūrė aukštą palyginamąją bazę, todėl ne tokie įspūdingi 2018 m. rezultatai bei nuosaikesnės 2019 m. ekonomikos augimo prognozės lėmė keleto pozicijų reitinge praradimą.

Infrastruktūros kriterijų grupė apima bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą. 2019 m. šioje kriterijų grupėje pozicijas reitinge pagerino visos minėtosios infrastruktūros grupės, išskyrus mokslo infrastruktūrą, o tai lėmė nežymų šio kriterijaus smuktelėjimą.

Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkiai

„Versli Lietuva“ išskiria penkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkius, kurie lems tolesnį šalies konkurencingumo augimą, t. y.: ekonomikos našumo ir investicijų didinimas; mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos skatinimas sujungiant mokslo ir inovacijų potencialą; tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į vidutinių ir aukštųjų technologijų vystymą; eksporto ir verslo konkurencingumo augimo išlaikymas, ypač smulkiųjų ir vidutinių įmonių; viešojo sektoriaus efektyvumo užtikrinimas.

IMD konkurencingumo reitingas sudaromas nuo 1989 m. ir šiemet pristatomas 31-ąjį kartą. Lietuva šiame reitinge vertinama ir lyginama su kitomis pasaulio šalimis nuo 2007 metų. Daugiau apie IMD pasaulio konkurencingumo 2019 m. reitingą žr. http://bit.ly/2YYzYjJ.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.