...

Hansas H. Luikas: „Žiniasklaidos versle daugiau klausimų nei atsakymų“

Verslas

2015.05.19

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Hansas H. Luikas: „Žiniasklaidos versle daugiau klausimų nei atsakymų“

Estijos verslininkas, „Ekspress Grupp“ vadovas - Hansas H. Luikas. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.

Net žmogui, kuris su žiniasklaidos verslu neturi visiškai nieko bendra, akivaizdu, kad žiniasklaida pastaraisiais metais išgyvena itin didelius pokyčius. Žmogui, kuris yra sistemos viduje, tai dar akivaizdžiau. Ir labai didelė dalis tų permainų, deja, kelia gana pagrįstą nerimą. Taip, žiniasklaidos priemonės dabar gali nesunkiai pasiekti kaip niekada didžiulę auditoriją, tačiau ši kiekybė atsirado kokybės sąskaita.

Po truputį mirštant laikraščiams, nyksta ištisi tekstų žanrai, o interneto portaluose dažnas skaitytojas tiesiog akimis permeta straipsnių antraštes, kurios, savo ruožtu, kuriamos siekiant žūtbūt užtikrinti kuo daugiau paspaudimų. Kiekybei tapus pagrindiniu uždaviniu, žurnalistui tenka per dieną prikepti kuo daugiau tekstų. Natūralu, kad tada lieka vis mažiau laiko originaliam turiniui. Autorinius tekstus pakeičia pranešimai iš naujienų agentūrų, straipsniai, sukurti iš socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamų naujienų… Kaip tokiomis aplinkybėmis išlikti kokybiškam? Kur mus veda tokios tendencijos? Šių metų konferencijoje LOGIN savo pranešime į šiuos klausimus bandė atsakyti garsus Estijos verslininkas Hansas H. Luikas, kurio įmonei „Ekspress Grupp“ priklauso ir didžiausi Baltijos šalyse naujienų portalai „Delfi“.

„Dabar visi keliasi į mobiliąją erdvę, nes auditorija nori ten eiti. Tačiau reklamos įmonės ten kol kas netoli tenužengė. Todėl tai netgi sukelia dilemų. Ar apsimoka ten būti?“

H. H. Luikas

Žinučių karas

H. H. Luikas pastebi, kad istoriškai žiniasklaida turėjo labai konkretų tikslą – kurti prasmingą, nešališką žurnalistinį turinį. Dabar šis žiniasklaidos deimantas jau nebėra toks svarbus. Informacinės priemonės pastaruoju metu turi šiek tiek kitokius tikslus. Pranešėjas tikina, kad šiuolaikinė visuomenė – tai žinučių karas. Visi veikiantieji šioje informacija persisotinusioje visuomenėje turi savo interesų ir tikslų. „Ypač visuomenės elitas dabar disponuoja itin gausiomis informacijos apimtimis. Pavyzdžiui, šalies premjeras disponuoja daugybe duomenų, kuriuos gali visuomenei pateikti ir viešai interpretuoti, kaip tik nori“, – teigia Estijos verslininkas.

Jis pabrėžia, kad šiuo metu viešųjų ryšių specialistų yra gerokai daugiau nei žurnalistų. Maža to, kiekvieną dieną žurnalistas (bent jau tas, kuris dirba didžiuliame naujienų portale) turi daugybę užduočių ir kur kas mažiau galimybių bei išteklių tam, kad gautų ir filtruotų informaciją. Kitaip tariant, žurnalistai kasdien atakuojami pranešimais spaudai, kažkam tinkamu kampu pakreiptais duomenimis ir privalo toje informacijos gausoje atskirti pelus nuo grūdų. Žinoma, tokiomis aplinkybėmis apie rimtesnes analizes galima tik pasvajoti – žinių patikimumo užtikrinimas jau pats savaime yra didžiulis iššūkis.

Šį žinučių karą, pasak H. H. Luiko, dar labiau apsunkina neaiškumai pačiame žiniasklaidos versle. Neretai Baltijos šalyse būna taip, kad ne visada lengva atsekti, kam priklauso viena ar kita žiniasklaidos priemonė. Žiniasklaidos versle ima reikštis interesų grupės, kurios iš tikrųjų veikia visai kitoje srityje, bet į informacijos verslą žiūri kaip į priemonę tiems tikslams pasiekti. Tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Google“, „Facebook“ pačios gali apdoroti neįtikėtinus kiekius informacijos ir jau žengia į žiniasklaidos sritį. Šios įmonės paprastai turi vieną tikslą – tapti savo srities monopolininkais. Pavyzdžiui, „Amazon“ savo vartotojams siūlo didžiules nuolaidas, turėdama vieną vienintelį tikslą – sunaikinti savo konkurentus, kurie tiesiog nebepajėgia kovoti su „Amazon“ nuolaidomis. Tas pats vyksta ir socialiniuose tinkluose. Vietiniai tinklai jau beveik visur žlugo. Juos pakeitė „Facebook“. Galų gale liks tik stipriausieji, kontroliuojantys bene visą rinką. Lieka tik spėlioti, koks bus tokių gigantų ir žiniasklaidos santykis. Ar nebus taip, kad žiniasklaida taps tik dar vienu megakorporacijų įrankiu?

Kokia ateitis laukia žiniasklaidos?

Pastaraisiais metais pastebima ir dar viena žiniasklaidos vystymosi tendencija. Nors laikraščiai traukiasi, žurnalai tebegyvuoja gana sėkmingai. Taip yra todėl, kad žurnalai daug lengviau prisitaiko prie nišinės auditorijos. Tačiau žurnalai – irgi sena žiniasklaidos forma. H. H. Luikas pastebi, kad žiniasklaidą apskritai pirmyn vis dar tebetempia gana seni pajamų modeliai. Naujų praktiškai neatsiranda. Būtent tai ir kelia didžiausią nerimą. „Šiuo metu pagrindiniai pinigai žiniasklaidos įmonėms ateina iš spaustuvių. Jos mus ir gelbėja. Tuo pačiu metu kai kurios bendrovės disponuoja ir geru nekilnojamuoju turtu. Akivaizdu, kad naujų pajamų modelių kol kas neatsiranda. O dabartinius informacijos kanalus jau ketina pakeisti korporacijos, kurios uždirba nežinia kiek ir sumoka nežinia kiek mokesčių“, – tikina pranešėjas.

Taigi kokia yra žiniasklaidos ateitis? Kur mes einame? Pastaruoju metu matomos tam tikros tendencijos. „Dabar visi keliasi į mobiliąją erdvę, nes auditorija nori ten eiti. Tačiau reklamos įmonės ten kol kas netoli tenužengė. Todėl tai netgi sukelia dilemų. Ar apsimoka ten būti?“ – svarsto „Ekspress Grupp“ vadovas. Tuo pat metu auga ir internetinės televizijos bei reklamos apimtys jose. Populiarumą įgyja ir skaitmeniniai laikraščiai, kurie paprastai prenumeruojami visai kaip, ir kritimą išgyvenantys popieriniai analogai. Tačiau H. H. Luikas prisipažįsta, kad net ir ilgai dirbantiesiems žiniasklaidos versle ateitį nuspėti sunku. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo manoma, kad nemokami laikraščiai bus itin populiarūs, bet jie palyginti greitai išnyko. Taigi žiniasklaidos ateitis dabar kelia daugybę klausimų, o atsakymai į juos labai priklausys ir nuo norų bei poreikių, kuriuos suformuluos auditorija.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.