Vasarą populiarios būna ne tik vestuvės, bet ir paskutinis pasispardymas prieš šią didžiąją gyvenimo šventę – mergvakaris ir bernvakaris. Kaip dabar mėgstama tai atšvęsti? Tokių švenčių organizatoriai pasakoja, kad tarp populiarių temų išlieka teatralizuoti renginiai policijoje ar armijoje, tačiau neišsižadama ir senovines tradicijas menančių papročių. Be to, pastaruoju metu mergvakariuose nebepopuliarus tapo striptizas, o bernvakariuose mažiau liejasi alkoholio.

Patys nori dalyvauti pasirodymuose

Jaunosios ir jaunikiai, besirengiantys pasilinksminti ir atšvęsti paskutines laisvas dienas, dažniausiai vis dar renkasi tokias idėjas kaip mergvakaris armijoje ir ekstremalus bernvakaris, kur griežtos leitenantės muštruoja karius, pasakoja mergvakarių ir bernvakarių organizavimo paslaugas siūlančios „Gocrazy.lt“ vadovas Vilius Aleksejūnas. Jis pabrėžia, kad populiarios ir tokios temos kaip Robinhudo linksmybės bei kalinio pabėgimas.

„Paprastai dauguma merginų nori efekto, įspūdžių, kurių kasdien nepatiria. Viena populiaresnių temų, kurią ir mes rengiame, yra mergvakaris su policininkų pareigūnais“

D. Muradianas.

Įdomios idėjos šioms šventėms nebūtinai turi būti įspūdingos – kartais paprasta idėja tampa visai neprasta. „Vienos pamergės jaunąją vežiojo po visokias jai įsimintinas vietas: kur lankė mokyklą, kur susipažino su pirmąja meile ir pan. Idėja paprasta, bet pasirodė smagi ir nuoširdi“, – pasakoja pašnekovas.

V. Aleksejūno teigimu, tiek merginos, tiek vaikinai dabar nori ne tik stebėti kieno nors pasirodymus, bet ir patys dalyvauti veiksme. Be to, pastaruoju metu klientės pageidauja, kad renginys būtų griežtai be striptizo, o vaikinai bernvakariuose pradėjo vartoti mažiau alkoholio: „Labai tuo džiaugiamės, nes jau kelerius metus rekomendavome ne prilupti kaip silkėms, o pasilinksminti taip, kad būtų smagu, o ne gėda prisiminti.“

Vienos taisyklės nėra

Mergvakarius organizuojančios įmonės „Renginių kalvė“ atstovas Dovydas Muradianas pasakoja, kad šiais laikais merginos ieško aktyvių pramogų, o vienos taisyklės, koks turėtų būti mergvakaris, nėra. Tai priklauso ir nuo merginų amžiaus, ir nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, apie 25 m. Vilniaus gyventojos paprastai renkasi aktyvias pramogas, kur būtų tam tikrų iššūkių, juoko ir azarto. Tačiau, anot pašnekovo, yra ir santūresnių merginų, kurios mieliau renkasi eiti pas močiutę mokytis megzti ar pinti vainikėlių, taip per daug nenutoldamos nuo senųjų mergvakarių tradicijų.

„Paprastai dauguma merginų nori efekto, įspūdžių, kurių kasdien nepatiria. Viena populiaresnių temų, kurią ir mes rengiame, yra mergvakaris su policininkų pareigūnais. Teatralizuotame policininkų pasirodyme į veiksmą įtraukiamos ir merginos“, – tvirtina D. Muradianas.

Pasak jo, mergvakarių temos visą laiką kartojasi. Be policininkų, saulėtomis vasaros dienomis taip pat dominuoja Havajų tema. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad pastaruoju metu specialių temų merginos šiai šventei nebelinkusios rinktis: „Mergvakarių kultūra pradėjo augti, praranda banalias temas, pavyzdžiui, ateina, tarsi būtų iš gatvės. Mažiau saldainių, prezervatyvų pardavinėtojų. Mano akimis, tai po truputį jau nublanksta. Galbūt striptizo šokėjai kitaip pasakytų, bet striptizo jau daug mažiau pageidaujama, nes jei joms reikia vyrukų, jų pilna gatvėse. Daugeliu atvejų vyras daug žavesnis su kelnėmis nei be jų.“

D. Muradiano teigimu, vidutiniškai į mergvakarį susirenka 7–8 merginos. Paprastai mažiausiai jų būna keturios, daugiausia apie penkiolika. O nuo merginų skaičiaus priklauso ir renginio kokybė, įsitikinęs pašnekovas: „Jei merginų būrys didelis, vadinasi, nuotaka turi daug draugių, kurios pasiryžusios pas ją ateiti į mergvakarį, su ja linksmintis, išleisti ne vieną dešimtį eurų už pramogas. Automatiškai tokios merginos būna labiau atsipalaidavusios.“